Thomo Edisono išradimas, kuris patyrė fiasko: iš kūrinio šaipėsi ir pirkėjai, ir žiniasklaida

Per 69-erius savo gyvenimo metus išradėjas Thomas Edisonas sukūrė daug įdomių, naudingų prietaisų ir įgijo rekordinį patentų skaičių – 1 093. Vieni iš garsiausių jo išradimų – elektros lemputė, fonografas, filmavimo kamera. Kita vertus, jo sėkmės istorijoje būta ir nenusisekusių projektų.

Menlo parko burtininku pramintas Th. Edisonas 1890 m. patyrė fiasko su savo 56 cm ūgio lėlėmis, šiais laikais vadinamomis kalbančiomis Edisono lėlėmis, rašo thevintage.com. Išradėjas sumanė, kad lėlės – puiki galimybė pademonstruoti žmonėms jo tuometinio naujutėlaičio išradimo – fonografo galimybes. Bet lėlės baugino žmones.

Tiesa, iš pradžių išradimas suintrigavo žiniasklaidą. 1888 m. vienas laikraštis išspausdino straipsnį tokių pavadinimu: „Nuostabūs žaislai, kuriuos ponas Edisonas gamina mieloms mažoms mergaitėms“.

Bet žmonės ėmė pastebėti, kad lėlės kraupios. 56 cm ūgio lėlė buvo gana griozdiška – svėrė beveik du kilogramus. Jos rankos ir kojos buvo medinės, galva – iš porceliano, o stiklinių akių žvilgsnis kėlė nerimą.

Lyg nebūtų gana keistos išvaizdos, lėlė turėjo šiurpą varantį balsą. Metalinėje lėlės liemens dalyje buvo įtaisytas miniatiūrinis fonografas, kuriame buvo įrašyta žinomų dainelių („Merė turėjo ėriuką“, „Jackas ir Jillas“, „Žibėk, žvaigždele“, „Dabar eisiu miegoti“ ir kt.), kurios visos truko 20 min.

Pasukus rankenėlę lėlės nugaroje, pasigirsdavo dainelė. Bet vietoje švelnaus vaikiško balselio, iš lėlės imdavo sklisti moters balsas, kurio intonacijos buvo tokios keistas, lyg kas būtų grasinęs jai smurtu.

Iš tiesų daineles įrašinėdavo jaunos moterys – jos sėdėdavo gamyklos kabinose ir šaukdavo žodžius į įrašomąjį aparatą.

Staiga dar neseniai liaupsinę Th. Edisoną laikraščiai ėmė šaipytis iš jo kūrinių.

„Washington Post“ straipsnio pavadinimas „Kalbančios lėlės. Būtų smagiau, jei galėtum suprasti, ką jos sako“ buvo vienas iš švelnesnių.

Nedžiugino ir kaina – lėlė be drabužėlių kainavo 10 dolerių, o lėlė su drabužiais – 20 dolerių (pagal dabartinę pinigų vertę būtų atitinkamai 127 ir 574 doleriai).

Th. Edisonas pardavė mažiau nei 500 lėlių, o kai prasidėjo masinis šaipymasis, po kelių savaičių nustojo jas pardavinėti.

Nepasiduodantis išradėjo sėdo kurti naujos, patobulintos lėlės versijos.

Bet 1890 m. įmonė „Edison Phonograph Toy Manufacturing Company“, paskendusi skolose ir negalinti gauti paskolos, nustojo gaminti lėles. Vėliau, kai verslo reikalai pasitaisė, Th. Edisonas vadindavo savo kurtas lėles mažosiomis pabaisomis.

Iki mūsų dienų išliko nedaug Edisono kalbančių lėlių, dauguma – privačiose kolekcijose.