1994 m. „Oskarų“ apdovanojimo ceremonijoje septynis kartus nuskambėjo to paties filmo pavadinimas – „Schindlerio sąrašas“ sumušė visus įmanomus rekordus. Išėjęs į sceną pasakyti padėkos kalbos, režisierius S. Spielbergas su dėkingumu prisiminė žmogų, be kurio pasaulis nebūtų sužinojęs istorijos apie vokiečių pramonininką, Holokausto metu išgelbėjusį nuo mirties apie 1 200 žydų.
Poldekas Pfefferbergas – vienas iš tų žmonių, kuriems Oskaras Schindleris padovanojo gyvybę, įtaisę dirbti savo gamykloje. 1945 m. gegužės 9 d. jį ir kitus Brunlico koncentracijos stovyklos išlaisvino tuometinė Raudonoji armija. Pavažinėjęs po Europą, buvęs lagerio kalinys išvyko į Ameriką, ten pradėjo odos dirbinių verslą. Jis atidarė parduotuvę garsiajame Beverli Hilse, o tai suteikė galimybę pamatyti nemažai garsenybių. Vyriškis daug metų ieškojo, kad galėtų padėti papasakoti žydų gelbėtojo istoriją. Kol O. Schindleris buvo gyvas, P. Pfefferbergas ketino suorganizuoti jo interviu amerikiečių televizijai, bet jam nepavyko įgyvendinti šio sumanymo.
Galiausiai 1980 m. įvyko susitikimas su reikiamu žmogumi – į P. Pfefferbergo parduotuvę, ieškodamas naujo portfelio, užsuko australų rašytojas Thomasas Keneally‘is. Jis nespruko nuo šnekaus pagyvenusio pardavėjo, atidžiai jį išklausė ir susidomėjęs apžiūrėjo kelias dėžes su dokumentais, kuriuos šis per daugelį metų buvo surinkęs. Th. Kennelly‘is nusprendė parašyti istorinę dramą apie Holokaustą, tačiau jam reikėjo atlikti didžiulį darbą – važinėti į Lenkiją, į vietas, susijusias su O. Schindlerio istorija, bendrauti su likusiais gyvais įvykių liudininkais.
Panašų darbą vėliau atliko ir garsusis režisierius, išdrįsęs ekranizuoti romaną „Schindlerio laivu“. S. Spielbergas labai ilgai ruošėsi filmavimui – 10 metų kaupėsi, kad sukurtų filmą, kuris taps vienu iš sunkiausių kūrinių jo gyvenime.
Pirmame scenarijaus variante Krokuvos geto likvidavimas užėmė vos vieną puslapį. S. Spielbergas išplėtė ją iki 20 puslapių. Visas šiurpias šių minučių kino ekrane detales po kruopelę surinko iš liudininkų prisiminimų. Viena iš jų buvo mergaitė raudonu paltu. Krokuvos geto įkalintieji iš tiesų ją prisiminė, jos vardas buvo Roma Ligocka.
Mergaitė raudonu paltu liko gyva, ji gyvena ir dabar, 2020 m. jai sukako 82 m. Neilgai trukus priešais baisiuosius 1943 m. įvykius, taip ryškiai pavaizduotus filme, jai su motina ir pusbroliu (jo vardas – Romanas) pavyko pabėgti, paskui juos iki karo pabaigos slėpė viena lenkų šeima. Pokario metai jiems buvo nelengvi, vis tik Roma Ligocka baigė Vaizduojamųjų menų akademiją Krokuvoje, mokėsi dailės, scenografijos. Jos pusbrolis nenorėjo mokytis technologijos mokykloje ir pradėjo dirbti teatre, vaikų televizijoje. Laikui bėgant jo pavardė tapo žinoma visame pasaulyje.
Praėjusio amžiaus septintą dešimtmetį režisierius Romanas Polanskis debiutavo Holivude ir pradėjo savo karjerą, o jo sesuo tapo garsia kostiumų dailininke ir išleido pirmą knygą.
Kol S. Spielbergas galvojo apie naujo filmo likimą, jis siūlė lenkui kolegai imtis šio darbo, bet R. Polanskis nesutiko – asmeninė vaikystėje patirto siaubo tragedija jį persekiojo visą gyvenimą. Vėliau garsusis režisierius vis tik palietė Holokausto temą – filme „Pianistas“, kuris irgi laikomas vienu iš puikiausių istorinių filmų.
Nors R. Polanskis nepanoro kurti filmo „Schindlerio sąrašas“, padėjo S. Spielbergui – kaip buvęs įkalintasis ir įvykių dalyvis. Jis supažindino S. Spielbergą su savo seserimi, kuri pasidalino skaudžiais prisiminimais. Kai galiausiai buvo sukurtas filmas, moteris pamatė ekrane savo vaikystę. Vėliau ji pasakojo žurnalistams, kad tarp filmo herojės ir jos tėra vienas vienintelis skirtumas – ji liko gyva.
R. Ligocka prisiminė ir savo raudoną paltą: „Aš neturėjau žaislų. Man, mažai mergaitei, reikėjo bent kokių nors spalvų, kad atsitrūkčiau nuo pilko, beviltiško aplinkinio pasaulio. Todėl, kai pasidarydavo labai sunku, apsivilkdavau ryškų drabužį, kaip savotišką apsaugą nuo realybės.“
Galbūt buvusi įkalintoji ne šiaip sau tapo kostiumų dailininke, ji iki šiol mėgsta ryškias spalvas. 2002 m. R. Ligocka parašė ir išpublikavo knygą „Mergaitė raudonu paltu“. Šiame romane ji pasakoja savo gyvenimo istoriją.
O filmas „Schindlerio sąrašas“ išgarsino vokiečių fabrikanto pavardę visame pasaulyje.