Viduje viskas atrodė pagaminta iš medžio, be to, nesimatė jokių modernių prietaisų, tokių kaip telefonai. Kambariuose nebuvo užraktų, tik didelės medinės skląstys, o langai buvo be stiklų, bet su medinėmis langinėmis. Ryte, kai porelės pusryčiavo, į viešbutį įėjo du žandarai, vilkintys senovines uniformas.
Keliautojai išsiklausinėjo, kaip pasiekti Avinjoną (vėliau pasirodė, kad jiems buvo paaiškinta neteisingai), apmokėjo sąskaitą, kuri buvo vos 19 frankų, ir išvažiavo. Praleidę dvi savaites Ispanijoje, jie grįžo į Prancūziją ir nusprendė dar kartą apsistoti tame keistame, bet labai pigiame viešbutyje, tik šįkart niekaip negalėjo jo rasti.
Jie važiavo teisingu keliu (matė cirko reklamas), tačiau senasis viešbutis, atrodo, buvo išgaravęs nuo žemės paviršiaus. Nuotraukos, kurias britai darė viešbutyje, neišsiryškino. Paieškoję informacijos, jie sužinojo, kad tokias uniformas žandarai vilkėjo iki 1905 m.