Į kokią vietą ir kelintus metus nusikeltumėte, jei galėtumėte keliauti laiku? Gal vyktumėte stebėti Egipto piramidžių statybų ar gladiatorių kovų Romos koliziejuje? O gal norėtumėte pasižvalgyti į dinozaurus arba, priešingai, sužinoti, kas žmonijos laukia ateityje?
Jei ne panašios fantazijos, nebūtų gimę tokie kūriniai kaip H.G. Wells „Laiko mašina“, „Atgal į ateitį“, „Žvaigždžių kelias“ ir daugybė kitų. Ir nors kai kurie mokslininkai mano, kad keliauti laiku gali būti teoriškai įmanoma, niekas nerado būdo, kaip tai padaryti.
Tačiau tai nereiškia, kad nėra žmonių, teigiančių, kad jiems teko keliauti laiku. Jie sako, kad jie buvo netikėtai – kad ir labai trumpam – persikėlę į kitą laikmetį ir, kartais, į kitą vietą. Šios kelionės įvyksta atsitiktinai ir spontaniškai. Žmonės, kuriems teko tai patirti, dažnai yra labai suglumę ir neįsivaizduoja, kaip paaiškinti tai, ką matė ir girdėjo.
Štai keletas tokių nuostabą keliančių istorijų.
Skrydis į ateitį
1935 m. Didžiosios Britanijos Karališkųjų oro pajėgų maršalas Victoras Goddardas patyrė nepaaiškinamą nutikimą. Keliaudamas savo „Hawker Hart“ biplanu iš Edinburgo (Škotija) į Andoverį (Anglija), jis nutarė praskristi virš apleisto Dremo aerodromo, esančio netoli Edinburgo. Nebenaudojamas aerodromas buvo apaugęs piktžolėmis, angarai – bebaigią sugriūti, o ten, kur kadaise stovėjo lėktuvai, ganėsi karvės.
V. Goddardas tęsė skrydį į Andoverį, bet pakliuvo į keistą audrą su rudai geltonais debesimis. Jis prarado lėktuvo kontrolę, ėmė smigti žemyn ir tik per plauką išvengė katastrofos. Po kelių sekundžių V. Goddardas suvokė skrendantis atgal link Dremo aerodromo.
Staiga audra baigėsi ir ėmė kepinti saulė. Šį kartą Dremo aerodromas atrodė visiškai kitaip. Angarai buvo nauji. Aikštelėje stovėjo keturi lėktuvai: trys tokie patys, tik geltonai nudažyti biplanai, ir vienas nematytas monoplanas, kokių RAF 1935m. dar neturėjo.
Pilotui pasirodė keista, kad mechanikai vilki mėlynus kombinezonus, nes visi RAF mechanikai vilkėdavo rudus. Nustebino ir tai, kad nė vienas mechanikas nė nežvilgtelėjo į virš jų galvų skrendantį lėktuvą.
Praskridęs aerodromą, vyras vėl pateko į audrą, bet galiausiai sėkmingai nutūpė Andoveryje. Tik 1939 m. RAF pradėjo geltonai dažyti lėktuvus, naudoti V. Goddardo matytus monoplanus ir siūti mėlynus kombinezonus. Ar gali būti, kad V. Godardas nuskrido ketverius metus į ateitį, o tada grįžo į savo laikmetį?