Tragedija latvių šeimoje privertė vyrą griebtis skęstančio šiaudo: jau pusmetį savarankiškai miškuose ieško savo dingusios žmonos

Maždaug valandą pavažiavę nuo Rygos, tada iš Jūrmalos aplinkkelio pasukę link Pavasarių po kurio laiko atsiduriame tankiame miške, iš vienos pusės ribojamame Lielupės upės, o iš kitos – Ventspilio ir Liepojos plento. Lapkričio 1 d. šiame miške pradingo Anna Jansone, o kitą dieną teisėsaugos pareigūnai surado ant miško kelio stovintį Annos išsinuomotą automobilį, kuriame gulėjo negyvas jos kūdikis Luize. Annos iki šiol niekas nesurado, tačiau jos vyras Juris kelis kartus per savaitę, kaip ir anksčiau, atvyksta iki miško ir eina ieškoti nežinia kur dingusios žmonos. Juris tikrai negalėtų pasakyti, kiek kartų čia lankėsi. Tikriausiai jau daugiau nei 50. „Tiesiog noriu žinoti, ar ji čia, ar ne“, –ؘ lakoniškai paaiškina Juris, paklaustas, iš kur toks atkaklumas.

Su Juriu susitikome dviejų miško kelių sankirtoje, priešais vienišą namą, kurio kieme stovi keli aviliai. Prie mūsų prisijungė Jurio pažįstamas vardu Armands, septintą kartą besileidžiantis į paieškas. Juris užsitempia žvejybinius batus ir žvelgdamas į telefoną mąsto, kurį miško plotą būtų galima išžvalgyti šiandien.

Iš karto tampa aišku, kad Annos paieškos – tai ne betikslis klaidžiojimas po miškus. Juris veikia pagal sistemą, kiekvieną jo žingsnį fiksuoja speciali GPS programėlė, todėl prireikus galima pasitikrinti, kurios miško vietos jau apžiūrėtos. Juris ir mūsų prašo įsijungti telefonuose programėles, kad būtų aišku, kurie plotai apeiti.

Armands iš karto pataria susirasti tvirtą pagalį, padėsiantį persikelti per griovius ir pereiti pelkynus, ir įteikia purškalą nuo erkių, kurios, kaip žinoma, jau nubudusios.