Užduotis su 89 nežinomaisiais: kaip atrodė pats masiškiausias pabėgimas iš Latvijos kalėjimo

1994 metų liepos 29 dienos naktį Jelgavos ligoninės pacientai pastebėjo, kaip iš po Parlielupės kalėjimo sienos vienas paskui kitą išlenda kažkokie žmonės. Skambučiai policijai ir kalėjimo budinčiajam buvo beprasmiai: liudininkais paprasčiausiai niekas nepatikėjo. Dešimties metrų ilgio tuneliu, kuris buvo kasamas du mėnesius, tąkart neskubėdami paspruko 89 kaliniai. Pareigūnai pabėgimą pastebėjo tik po septynių valandų.

Lygiai prieš 30 metų, 1994-ųjų liepą, iš Parlielupės kalėjimo 10 m ilgio tuneliu pabėgo 89 kaliniai. Bėglių paieška užtruko daugelį metų. „Delfi“ pasakoja apie masiškiausią Latvijos istorijoje pabėgimą: kaip jis buvo surengtas, kodėl tai buvo įmanoma ir kokios buvo pasekmės. Kitame šio ciklo straipsnyje pasakojama apie patį pabėgimą.

Nuo Motyliaus iki Oduvano

1994 metais Zenta Tretjak buvo paaukštinta tarnyboje. Išaiškinusi jaunimo ginkluotą gaują, plėšikavusią degalinėse, ji buvo paskirta Jelgavos policijos departamento Kriminalinės policijos viršininko pavaduotoja. 1994 metų liepos 28-ąją, likus dienai iki pabėgimo, Z. Tretjak viršininkas Donatas Mosanas išėjo atostogų, ir ji laikinai perėmė jo pareigas.

„Pamenu kaip dabar. Ketvirtadienis, šilta, saulėta diena, artėja vakaras. Staiga budintysis pareigūnas surinka: „Pavojus! Susirinkt visiems pareigūnams! Pabėgimas iš Parlielupės kalėjimo! Gali būti, kad pabėgo 86 žmonės!“ Lipu laiptais žemyn ir galvoju: aštuoni ar šeši? Įžengiame į salę pirmame aukšte, ir budėtojas praneša: tikrai, pabėgo 86 asmenys. Man prieš akis iš karto iškyla skruzdėlyno, iš kurio bėga skruzdėlės, vaizdas. Taip suveikė mano vaizduotė“, – prisimena Z. Tretjak. Vėliau paaiškėjo, kad pabėgo ne 86, o 89 kaliniai.