Nemažai ir atvejų, kai dėl tuščiagarbystės tėvai atima iš savo atžalų vaikystę ar apskritai sugriauna jiems gyvenimą. Augdami vaikai turėtų žaisti su žaislais, bėgioti su draugais, mokytis, tikėti Kalėdų seniu. Būtent dėl to šiais laikais daugybė neabejingų žmonių ragina nutraukti vaikų grožio konkursus, kuriuose mažos mergaitės vaidina koketes, šypsosi dirbtinėmis šypsenomis ir vaidina scenoje suaugusias koketes.
Šiame straipsnyje pasakojama apie moterį, kuri su savo dukterimi pasielgė nepalyginamai blogiau.
Į dukrą pažvelgė fotografės akimis
Prancūzė fotografė Irina Ionesco fotografavo savo dukterį apnuogintą, nepadoriomis pozomis, o paskui pardavinėjo pornografines nuotraukas atitinkamiems žurnalams. Galiausiai iš moters atėmė motinystės teisės, deja, Evai jau buvo padaryta nepataisoma žala.
Eva Ionesco gimė 1965 m. liepos 18 d. Paryžiuje. Mergaitė nepažinojo savo tėvo, o jos motina buvo garsi fotografė nedidelėse fotografų grupėse. Moteris iš pradžių buvo dailininkė, bet, nesulaukusi pripažinimo, vėliau pasuko į fotografiją, ėmė gilintis į bohemiškos erotikos stilių. Septintą ir aštuntą dešimtmetį vykęs seksualinis išsilaisvinimas suteikė jai galimybę plačiai reikštis.
Nevaikiškos nuotraukos
Netikėtas motinos dėmesys džiugino mergaitę, Eva sutikdavo su visais pasiūlymais, kad tik galėtų leisti laiką su mama. Iš pradžių Irinos nuotraukose nebuvo erotinės potekstės, tačiau atrodė baugiai – moteris fotografavo dukterį tamsioje studijoje žvakių šviesoje, šalia kaukolių ir vainikų, aprengtą keistomis suknelėmis, su ryškiu makiažu. Šiuose kadruose Eva panaši į siaubo filmų veikėją.
Motina vis labiau apnuogindavo dukters kūną, rengė vaiką seksualiais drabužiais (korsetais, prisegamomis kojinėmis ir pan.), padarydavo iššaukiamą makiažą ir paliepdavo, kokiomis pozomis fotografuotis.
„Praskėsk kojas, – nurodydavo ji. – Plačiau! Nemaniau, kad turi kompleksų.“
Evai tuo metu buvo šešeri, ji nesuprato, kas vyksta, bet džiaugėsi, kad galima puoštis ir tiek laiko praleisti su mama.
„Playboy“ herojė
Kartais riba tarp meno ir pornografijos iš tiesų plona, o aštuntą dešimtmetį tos ribos buvo miglotos. Pirma paroda su Evos nuotraukomis sukėlė furorą: bohemiško žanro gerbėjai vadino Irina genialia fotografe, kolegos negailėjo jai komplimentų, gyrė jos motinišką drąsą.
Labai greitai mergaitę pradėjo fotografuoti kiti fotografai. Erotinius kadrus su Eva noriai pirko tiek pornografiniai žurnalai, tiek atskiri tokių nuotraukų su vaikais mėgėjai.
Irina tapo turtinga, garsia ir populiaria. Be to, moteris nuoširdžiai tikėjo, kad tokiu būdu užtikrins dukteriai puikią ateitį ir gerą gyvenimą. O Eva nepastebėjo, kaip tapo skrupulų neturinčio motinos auka ir marionete.
Mergaitei atrodė, kad tokia veikla ir yra normali vaikystė.
Norėdama įtvirtinti sėkmę, moteris nusiuntė 10 m. dukterį filmuotis į kiną. Deja, Eva vaidino ne Raudonkepuraitę ir ne princesę... „Spermula“, „Palaida vaikystė“ (antrą filmą greitai uždraudė, nes jame buvo pedofilijos ir pornografijos scenų) – debiutiniai jaunosios aktorės filmai.
Finalinis akordas – 1976 m. nuogos 11-metės Evos nuotrauka pasirodė itališkame „Playboy“ žurnale. Ją fotografavo garsus fotografas Jacques Bourboulonas, o prodiuserė buvo motina.
Ieškant teisingumo
Išėjus „Playboy“ numeriui ir pasirodžius keliems filmams su Eva kilo tikras skandalas. Prieš nenormaliai besielgiančią moterį sukilo tūkstančiai žmonių. 1977 m. Irinai atėmė motinystės teises. Neabejingi žmonės pasiekė, kad moteris nebegalėtų platinti dukters nuotraukų. Tiesa, dėl to tik padidėjo nuotraukų paklausa ir Irina paslapčiomis jas pardavinėjo.
„Ėjau į policiją, man pasakė, kad nieko negali padaryti – visada kokiame dulkėtame serveryje kur nors Lenkijoje atsiras kokia kopija. Vaikai, kurie buvo fotografuoti apnuoginti, visam laikui lieka internete. Tai – nuosprendis visam gyvenimui. Naujos technologijos pasunkina gyvenimą netgi tokiems kaip aš, kurie fotografuoti prieš trisdešimt metų“, – po daugelio metų pasakojo Eva.
Laukia motinos mirties
Eva pirmą kartą pamatė savo nuotraukas, būdama 12 m. Tada ją ištiko nervų priepuolis.
Sulaukusi pilnametystės, Eva pirmiausia ėmė kovoti už savo teises, garbę ir laisvę. Mergina ėmė teistis su leidiniais, reikalauti pašalinti juos nuotraukas ir atsisakyti teisių į jas, vėliau mėgino „išvalyti“ savo nuotraukas iš interneto. Žinoma, ji padavė į teismą ir motiną – apkaltino ją „pavogus iš jos laimingą vaikystę“.
Teismas daug skundo punktų atmetė, vis dėlto Eva gavo kompensaciją už moralinę žalą.
„Niekada negalėsiu atleisti motinai ar jos pateisinti. Tie, kas laiko jos kūrybą su manimi menu, yra tiesiog juokdariai. Niekas negali pateisinti vaikų pornografijos“, – įsitikinusi Eva. Ar galima su ja nesutikti.
Mano mažoji princesė
„Aš siekiau papasakoti žiūrovams savo vaikystės istoriją, pasakyti – pažvelkite, tai, kas su manimi įvyko, negražu, to negalima laikyti menu. Taip nutiko, kad mano motinos kūryba iki šiol turi gerbėjų“, – pasakojo Eva.
„Mano mažoji princesė – labai atviras, skaudus filmas, tai ir spazmas, ir tuo pačiu – negyjanti pačios režisierės psichologinė trauma“, – taip E. Ionesco filmą apibūdino kritikai.
