Meilės istorija su lyg kirviu nukirsta pabaiga
Kai 2021 m. vasarą Kijeve gyvenantis kunigas Andrejus Pedajus (42 m.) kreipėsi į DELFI su prašymu padėti rasti tėvą, kurio nėra gyvenime matęs, ėmėmės rinkti visas įmanomas detales, kurios galėtų praversti jį atpažinti save ir tolimą jaunystės meilę, iš kurios ir gimė Andrejus.
Andrejaus mamos Marijos ir Valdo meilės istorija prasidėjo Vilniuje 1979 m., kai susipažino važiuodami autobusu. Tuo metu Marija mokėsi statybos technikume, dirbo gamykloje, Lazdynuose nuomojosi kambarį. Įsiplieskusi abipusė simpatija sujungė jaunus žmones – dažnai abu į darbus vykdavo tuo pačiu maršrutu, eidavo į kiną, pasivaikščioti. Deja, Valdo ir Marijos meilės istorija, nors ir graži, truko tik pusmetį. Marija sūnui papasakojo tik tiek, kad Valdą paliko pati, mat įtarė jo romaną su kolege administratore, o buvusi pavydi, tad taikstytis nenorėjo... Ji tiesiog nieko jam nepaaiškinusi išsikraustė iš nuomojamo kambario ir dingo.
Neilgai trukus Marija sužinojo, kad laukiasi kūdikio. Įskaudinta moteris šios žinios būsimam tėvui taip niekada ir nepasakė, išvyko pas motiną į Baltarusiją ir jo daugiau niekada nematė. 1980 m. gegužės 25 d. ten, Braslave, gimė Andrejus, jis nešioja Valdo tėvavardį.
Tiesa, Marija niekada nuo sūnaus neslėpė, kad jo tėvas lietuvaitis Valdas, kad gyveno netoliese tuose pačiuose Lazdynuose, buvo mokęsis konservatorijoje, vėliau tarnavo armijoje, metė mokslus, dirbo kavinėje, gyveno pas dėdę Antaną, buvo aukštas, lieknas, mėlynų akių, tikino, kad sūnus turi daug panašumų su tėvu. Gaila, bet jo nuotraukos moteris taip niekada ir neturėjo... Blogiausia tai, kad moteris neprisiminė jo pavardės – tai, turbūt, buvo didžiausia problema vėliau bandant jo ieškoti.
Noras surasti tėvą
Andrejus pasakojo, kad tėvo jam trūko visą gyvenimą: „Mama bandė kurti laimę su kitu vyru, deja, man niekaip nesisekė jo pamilti, sunkiai sekėsi su juo bendrauti. Iš dalies net ją kaltinau, kad pati paliko tėvą, kad nepasakė jam, kad gimiau. Dabar suprantu, kad tai buvo egoistiška iš mano pusės, atsiprašiau jos – juk jai turėjo būti labai nelengva priimti tokį sprendimą, auginti mane vienai. Dėl to mamai teko ir mokslus mesti, ir gyvenamą vietą keisti, nepavyko ir kitos šeimos sukurti. O ir aš nebuvau iš lengvų vaikų“.
Dabar Andrejus mano, kad tėvo ilgesys savotiškai galėjo paskatinti ir pasukti į kunigystę: „Jaunystėje, būdamas kokių 19 m., turėjau merginą, norėjome tuoktis, bet širdyje nesijaučiau gerai. Tuomet ir pradėjau ieškoti Dievo, o vėliau ir tėvo. Galiu pasakyti tik tiek, kad jau vien tėvo paieškos mane savotiškai gydė ir padėjo rasti save“.
Paieškos rezultatų nedavė
Per dešimtmečius trukusias tėvo paieškas Andrejus ir jam padedantys bičiuliai išbandė visas įmanomas priemones ir būdus: kreipėsi ir į policiją, konservatoriją ir kt. muzikos mokyklas, kur jis galimai mokėsi, Rusijos televizijoje transliuojamą artimųjų paieškos laidą „Ždi menia“ (liet. „Lauk manęs“). Deja, dėl turimų tokių ribotų duomenų, visos paieškos buvo nesėkmingos.
„Ir pats supratau, kad realiai ieškau adatos šieno kupetoje, kuri ten pamesta prieš 40 metų, bet viltis ruseno ir nenustojau melstis“, – sako dvasininkas.
Dabar, kai tėvas jau rastas, vyras supranta, kodėl taip ilgai jo nesisekė surasti. Maža to, kad ieškojo žmogaus, nežinodami jo pavardės ir neturėdami nuotraukos, pasirodo, net jo vardą nurodė netiksliai – Valdas pasirodė esantis Valdemaras.
Kai didžiausias viltis sūnus dėjo į Vilniaus konservatorijos studentų sąrašus ir nuotraukas, kurių mamai rodė gal šimtą, paaiškėjo, kad jis mokėsi Klaipėdoje.
Andrejus pasakoja pats ne kartą važiavęs į tuos namus, kuriuose jaunystėje gyveno tėvai ir ėjęs klausinėti į kiekvieną butą, bet gyventojai jau buvo pasikeitę ir nieko neprisiminė.
Kaip paskutinę viltį vyras nutarė išbandyti viešumą – kreipėsi į DELFI redakciją ir 2021 m. vasarą išėjusiame straipsnyje paprašė žmonių pagalbos ieškant tėvo. Deja, pasirodžius straipsniui niekas neatsiliepė.
Lemtingas skambutis
Tik praėjus beveik 9 mėnesiams po straipsnio pasirodymo, Andrejus sulaukė skambučio iš nežinomo numerio ir pakėlęs išgirdo: „Labas, sūnau!“.
„Galvojau, širdis plyš ir tuoj ant žemės atsisėsiu. Visada įsivaizdavau, kad aš pats jį rasiu, pasakosiu, įrodinėsiu, kas aš toks, o nutiko priešingai“, – lemtingą 2022 m. balandžio 28 d. kaip dabar prisimena vyras.
Valdemaras, paklaustas, kaip sužinojo turintis sūnų, papasakojo, kad seną DELFI straipsnį jam parodę dėdės Antano artimieji, kurie iš skurdžių detalių suprato, kad jų giminaitis ir bus tas ieškomas Valdas.
„Iš karto atpažinau nuotraukose Mariją, sūnus irgi turi panašumų ne tik į mamą, bet ir mane, sutapo visos detalės, jokių abejonių nekilo“, – prisimena Valdemaras ir sako, kad visgi susikaupti ir paskambinti sūnui prireikė savaitės ar dviejų.
Valdemaro versija
Ilgus metus Andrejus žinojo tik mamos pasakojamą versiją apie jų romaną ir staigią jo baigtį. Kai abu atvyko į redakciją, išsikalbėjome su Valdemaru daugiau, ir jis patikino, kad jokio romano su kita moterimi neturėjęs ir visus šiuos metus Marijos dingimas jam buvo neįminta mįslė: „Dar ilgai vaikščiojau jos ieškodamas, laukdavau prie namo vakarais, tikėdamasis, kad ji pasirodys...“
Andrejus priduria, jog aplinkybės taip sutapo, kad šeimininkai, pas kuriuos mama nuomojosi kambarį, jai išvykus labai greitai pakeitė butą, tad visi galimi būdai ją rasti dingo.
Paliktas Marijos, Valdemaras gana greitai sutiko kitą moterį ir vedė, bet, kaip atvirauja, didelės šeimyninės laimės nepatyrė... Iš Raseinių kilęs 65 m. vyras per gyvenimą pakeitė ne vieną darbą, dirbo prekyboje, restorane, termofikacinėje elektrinėje, statybose, elektronikos gamykloje.
Apie sūnaus egzistavimą Valdemaras sužinojo sunkiu gyvenimo periodu – kaip tik baigiasi jo skyrybų procesas. Žmona ir dvi dukros, sužinojusios apie jo lyg iš dangaus nukritusį sūnų džiaugsmu netryško, bet Valdemaras paaiškino, kad šie santykiai buvo dar iki jų pažinties.
Kas būtų, jeigu būtų?
Kalbantis visų mūsų neapleido viena mintis – kodėl Marija nepanoro su Valdemaru visko išsiaiškinti, pasikalbėti, neieškojo jo pati, nes dėdė Antanas dar kurį laiką gyveno ten pat ir ji lengvai per jį būtų galėjusi rasti Valdemarą. Juk visai tikėtina, kad sužinojusi, kad jos įtarimai neištikimybe nepasitvirtino, tikrai būtų taip nesielgusi, o visų šios istorijos dalyvių likimai irgi, galbūt, būtų susiklostę kitaip. Juolab, kad visų gyvenimas nebuvo lengvas, laimingas ir paprastas...
„Kai mama sužinojo, jog radau tėvą, kelias naktis nemiegojo. Ji palaikė mano paieškas, nors, turbūt, širdyje nelabai tikėjo sėkminga jų baigtimi. Beje, kai nusiunčiau jai tėvo jaunystės nuotraukų, iš karto pažino. Paprašiau jos, kad pati pirma paskambintų tėvui ir pasikalbėtų – juk ji jį paliko. Prireikė kelių savaičių, kol ji susikaupė skambučiui, bet džiaugiuosi, kad ryžosi ir jau kelis kartus abu iš širdies pasikalbėjo“, – džiaugiasi Andrejus.
Pirmasis pasimatymas – ne taip greitai, kaip norėjosi
Nelemtos aplinkybės kišo koją ir jų pirmam susitikimui, kuris įvyko tik po pusmečio.
„Kaip žinia, Ukrainoje vykstant karui vyrams draudžiama išvykti iš šalies, išimtys nedaromos ir kunigams. Todėl iš pradžių bendravome per nuotolį ir laukėme karo pabaigos. Šiam užsitęsus nusprendžiau ieškoti galimybių, kaip galėčiau atvykti į Vilnių pas tėvą. Aš studijuoju Liublino katalikiškame universitete, būtent jis man ir išdavė kvietimą atvykti. Taip per Lenkiją ir atsidūriau Lietuvoje, o stotyje jau pasitiko tėvas“, – džiaugsmo neslepia Andrejus.
Jo mama taip pat norėtų pasimatyti su Valdemaru, tačiau šiuo metu ji gyvena Sankt Peterburge pas seserį, o turi Ukrainos pilietybę, tad baiminasi, kad išvykusi gali būti neįleista atgal.
Dėkoja Dievui, stebuklams ir DELFI
Andrejus su tėvu į DELFI redakciją pokalbiui atvyko jau kitą dieną po savo susitikimo: „Jaučiau pareigą papasakoti jums savo istoriją ir jos laimingą baigtį būtent jūsų straipsnio dėka. Sunku žodžiais ir apsakyti, kiek mūsų širdys talpina dėkingumo ir džiaugsmo. Manau, kad toks stebuklas galėjo įvykti tik su Dievo pagalba ir yra tikras įrodymas, kad Dievas yra“.
Vyrai apie daug ką dar turi pasikalbėti, planuoja pasivaikščioti Marijos ir Valdemaro jaunystėje mėgtais maršrutais, susipažinti su kitais giminaičiais. Abu tikina, kad bendravimui išnaudos kiekvieną pasitaikiusią galimybę ir progą.
Daugiau apie tėvo ir sūnaus susitikimą žiūrėkite laidoje