Verkiančios statulos: bažnyčia ilgą laiką laiką neskelbė, kaip patikrina – tai dieviški stebuklai ar savanaudiškos apgaulės

Verkiančios statulos tikrai nėra retas reiškinys. Nuolat išgirstame, kaip kur nors kruvinomis ašaromis pravirko Mergelė Marija ir kaip prie jos pasimelsti renkasi minios tikinčiųjų. Katalikų Bažnyčios institucijos labai atsargiai vertina ir traktuoja ašarojančias statulas ir yra nustačiusios labai griežtus reikalavimus, kad galėtų jas pripažinti. Metodai, kurie taikomi stebuklams patikrinti, tradiciškai nebuvo viešinami plačiajai visuomenei – jie likdavo Bažnyčios ir jos tarnų paslaptimi. Šios gairės buvo privačios iki pat 2012 metų, kai pagaliau buvo paviešintos.

Kas slypi už tikėjimo verkiančiomis Švč. Mergelės Marijos statulomis

Verkiančios statulos ypač paplitusios katalikybėje, ir garsiausias jų pavyzdys galėtų būti Sirakūzų Madona. Sicilijoje stovinti statula ašaroja nuo 1953 metų. Nors verkiančios statulos yra gana paplitęs reiškinys, žmonės verkiančias Švč. Mergelės Marijos skulptūras kai kuriose bažnyčiose laiko ypač stebuklingomis.

Kad suprastume, kodėl verkiančios statulos turi tokią didžiulę religinę reikšmę, turime patyrinėti sąsajas tarp stebuklų ir Švč. Mergelės Marijos.

Katalikai itin gerbia Jėzaus Kristaus motiną, Švč. Mergelę Mariją. Turint galvoje, jog Katalikų Bažnyčioje jai demonstruojamas itin aukštas pagarbumas, su Švč. Mergele Marija siejama itin daug stebuklų, dažnai net neturint tiesioginių įrodymų. Pavyzdžiui, būtent su Marijos užtarimu siejama XIV amžiaus Venecijos ir pontifikato pergalė prieš Osmanų imperijos laivyną.

Kitas ypatingas Marijos antgamtinių galių pavyzdys siejamas su 1194 metų gaisru, nusiaubusiu Šartro Dievo Motinos katedrą Prancūzijoje. Liepsnos prarijo visą katedrą, tačiau trims kunigams stebuklingu būdu pavyko išgelbėti šioje katedroje saugotą relikviją – Švč. Mergelės Marijos Šydą, kuris visiškai nenukentėjo. Neįtikėtina, kad toks trapus daiktas kaip šydas sugebėjo atlaikyti visanaikinantį gaisrą. Sveikut sveikutėliai liko ir patys kunigai, išnešę relikviją iš liepsnojančios katedros.

Be relikvijų, Marijos statulos ne kartą buvo pastebėtos verkiančios. Manoma, kad Marijos ašaros taip pat yra stebuklingos, o kai kurie tiki, kad jos turi gydomųjų galių. Katalikai taip pat tiki, kad Mergelė Marija verkia dėl septynių pasaulio nuodėmių. Taigi jos ašaros turi galią nuplauti žmonių nuodėmes.

Žmonės taip pat tiki, kad Mergelė Marija verkia dėl septynių skausmų, kuriuos patyrė per savo gyvenimą. Šie septyni sopuliai religiniame mene ir ikonografijoje dažnai vaizduojami kaip septyni kardai, perveriantys jos širdį.

Kai Mergelės Marijos statulos verkia, iš jų išsiskiria kraujo, aliejaus ar kitų kvapnių skysčių ašaros. Dažniausiai statulos verkia alyvuogių aliejaus ir balzamo ašaromis, kurios savo kvapu primena rožių aromatą. Dvasiniu požiūriu tai laikoma Marijos apraiška, nes ji buvo vadinama „Rože be dyglių“.

Verkiančias Mergelės Marijos statulas dažnai lydi ir kiti stebuklai, dažniausiai Marijos apsireiškimai. Taigi nieko keista, kad verkiančios Marijos statulos tampa maldų, garbinimo ir atsidavimo objektais. Tačiau kai statulos pravirksta, vietos vyskupai, prieš pripažindami jas stebuklu, dažniausiai pradeda tyrimą, jog įsitikintų, ar tai nėra apgaulė.

Stebuklai ar apgaulė?

Nors stebuklų pasitaiko ir šiandien, jų yra gerokai sumažėję. Tai gali būti susiję su pastabumo stoka, geresniu fizinio pasaulio supratimu ir gebėjimu atsakyti į klausimus be dvasinių paaiškinimų. Tačiau stebėtojai visada turėtų žinoti, kad egzistuoja ir kita tariamų stebuklų rūšis: dirbtinai sukurtos klastotės, kuriomis siekiama sukelti emocingą žmonių reakciją.