– Kodėl mamos ryžtasi kurti verslą?
– Dažniausiai mamos verslas gimsta dėl kelių priežasčių. Moteris, susilaukusi vaikų, pasirenka verslą, nes į darbo rinką nebegali grįžti. Kitas dalykas, kai moterys susilaukia vaiko, galbūt jau ir ne pirmo, ir ne antro, ateina ir tam tikra asmenybės branda. Atsitraukus nuo darbinės rutinos, atsiranda galimybė atsakyti į tokius klausimus: ar iš tikrųjų esu patenkinta tuo, ką veikiu profesiniame gyvenime, ar iš tikrųjų visą gyvenimą norėjau būti vadybininkė, inžinierė, dirbti pardavėja.
Tai dažnai būna tas metas, kai į tuos klausimus atsakymai subręsta ne samdomo darbo naudai. Mano praktikoje yra ne vienas pavyzdys, kai po vyro bankroto, skyrybų ar paliktų tūkstantinių skolų, moterys tiesiog nusiima karūnas, pasideda diplomus į stalčių, pasiima siuvamąją mašiną ir pradeda siūti.
Kita vertus, kai moteris augina vaikus, ji savo kailiu patiria, kokios prekės ar paslaugos rinkoje trūksta. Vėlgi iš to stygiaus ateina verslo idėjos.
– Galbūt prisideda ir tai, kad darbdaviai nenori tokių darbuotojų ir net jų kratosi?
– Darbdaviai nenori rečiau, nors, aišku, jie iki trejų metų privalo išsaugoti darbo vietą. Bet mes žinome, kad yra įvairiausių būdų, kaip sudaryti nepalankias sąlygas ir paskui tave atleisti, atseit vėluoji į darbą arba per dažnai iš jo atsiprašinėji dėl vaikų poreikių, arba tavo kvalifikacija krito. Dėl ko aš irgi kalbu apie tai, kad treji metai vaiko priežiūros atostogų yra visiškas nonsensas. Amerikietės grįžta į darbą po trijų savaičių ar kelių mėnesių.
– Jus Lietuvos mamos užsipuls!
– Jos ir taip žino, ką aš galvoju. Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos yra ilgiausios Europos Sąjungoje. Bet kažkodėl gimstamumas pas mus pats mažiausias.
– Mamų verslas – pakankamai jaunas reiškinys. Kur matote didžiausius trikdžius?
– Nesutvarkyta, nesubalansuota ir iki galo neapgalvota mokestinė sistema, kai mama pagimdo vaiką ir turi galimybę jį auginti iki vienerių ar dvejų metų. Pirmais metais, jeigu ji nori gauti iš „Sodros“ visas išmokas, turi teisę dirbti, bet jai iš išmokų atskaitomi uždirbti pinigai. Antraisiais metais ji jau gali dirbti, bet gauna iš „Sodros“ apie keturiasdešimt procentų atlyginimo. O juk pirmieji metai bet kuriam verslui, ypač jaunam, yra skausmingi finansiškai.
Žmogui iš tikrųjų sunku būti sąžiningam valstybės atžvilgiu, kai jam ant lėkštelės padedama: štai tavo buvusi alga, bet tu nieko nedarai, nesvarbu, kad puikiai susitvarkai, kad tavo vaikas ramus, neserga. Bet tu negauni jokių pajamų. Ką reiškia verslininkei negauti jokių pajamų? Vadinasi, verslą numarinti metams. Mes visi, smulkūs verslininkai, puikiai žinome, kad verslo ilgiau kaip trims savaitėms negali palikti, ypač jeigu jis laikosi tik ant tavęs vieno. Aš mėginu kalbėti apie tai, kad tokia sistema yra nenormali. Ji veda prie elementaraus mokesčių slėpimo. Kam žmogų versti apeiti sistemą, jeigu galima sutvarkyti taip, kad joje visiems atsirastų vietos?
– Ar mamos verslininkės gauna kokių nors lengvatų iš valstybės?
– Tokios ir lengvatos kabutėse, kaip aš sakiau, kad pagimdai vaiką ir turi rinktis: ar verslą nugalabinti, ar vaiką pasilikti auginti. Tai vėlgi nėra sąžininga. O lengvatų ir daugiavaikės negauna, ir tos pačios verslininkės. Nebent kai kurie finansavimo mechanizmai, europiniai konkursai smulkiam verslui pradėti arba plėtoti, kur kartais yra skiriama daugiau konkursinių balų projektui, jeigu jo vadovė yra moteris arba, jeigu verslas yra regioninis.
– Kaip vertinate tai, jog vyrai uždirba daugiau negu moterys? Bent taip rodo įvairūs tyrimai.
– Aš dažniausiai uždirbdavau daugiau už savo vyrus. (Šypsosi.) Manau, kad moterys tikrai gali uždirbti tiek pat kiek vyrai. Kitas dalykas, kiek joms yra suteikiama galimybių užsidirbti, nes jeigu yra aukštos kvalifikacijos specialisto pozicija, į kurią pretenduoja vyras ir moteris, dažniausiai pasirenkamas vyras, nes moteris žada kurti šeimą, ji gimdys vaikus. Jeigu pas mus būtų įtvirtinta norma, kad ir tėvas privalo išeiti vaiko atostogų, iš karto išnyktų diskriminacinis elementas.
Mes organizuojame „Versli mama“ konferencijas. Vienoje jų Europos Komisijos analitikė pristatė statistinius skaičius. Lietuvoje situacija nėra blogiausia Europoje: skirtumas tarp vyrų ir moterų algų tebuvo apie trylika procentų. Bet kitur pasimatė ženklūs skirtumai, pavyzdžiui, kiek skiria laiko vyrai ir moterys namų ūkio reikalams. Pačioje apklausoje buvo prašoma nurodyti, kuris iš jūsų skiria namų ūkio reikalams daugiau nei vieną valandą per savaitę. Moterys juokėsi, ką tu čia gali su viena valanda per savaitę padaryti – grindis vos spėsi išplauti. Pasimatė ženklus skirtumas, kad aštuoniasdešimt du procentai moterų skiria buities darbams laiką po darbo. Taigi didžiausia diskriminacija yra darbo šeimoje pasidalijimas.
Dosjė
VšĮ „Versli mama“ (portalo verslimama.lt) vadovė.
Nuo 2016 m. gegužės mėn. „Žinių radijuje“ veda pusvalandžio trukmės laidą „Versli mama“.
1990–1994 m. – istorijos bakalauras Vilniaus universitete.
2000 m. – žurnalistikos profesinės studijos Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute.
Intensyvi žurnalistinė veikla truko dešimt metų: žurnalo „Mano namai“ vyr. redaktorė (1996-2001), mėnraščio „Katalikų pasaulis“ vyr. redaktorė (2002-2004). Kaip 4 vaikų mama 2011-2014 m. visuomeniniais pagrindais dirbo Daugiavaikių šeimų asociacijos MES komunikacijos partnere.
Nuo 2017 m. rugpjūčio kuruoju socialinį meno edukacijos projektą – virtualią monogaleriją „Žmonos galerija“, kurioje eksponuojami sutuoktinio Vytauto Tomaševičiaus kūriniai ir viešinami projektai.