Kas ta tikroji Meilė?
Anot K. Marčiulyno, jeigu išgyvenimo kovos kelyje įvyksta nelaimė, žmogus iš karto suteršiamas, sudaužomas, numetamas į šalikelę...
„Tai matoma ir šių dienų aktualijose. Bet, kaip sakoma, vėl į kelią, vėl judame, vėl vienas už kitą. Nes tikriausiai nėra į ką remtis, nėra autoriteto valstybėje. Nėra dėl visokių skandalų, korupcijos, viešinimo žiniasklaidoje“, – sako vienuolis.
Anot K. Marčiulyno, jau 17 metų praktikuojančio Pietų Korėjos vienuolynuose meditaciją, tai mažina pasitikėjimą. „Ir tada žmogus susimąsto: galbūt aš pats turiu būti sau šeimininkas? Žiūrint iš ekonominės pusės – susikurti darbo vietą, susitvarkyti savo gyvenimą, nuvesti vaiką į darželį.
Materialiniai dalykai. O daugiau ką daryti? Jeigu tam skiri visą save, sugaišti daug laiko. Tačiau ir čia toli nenueisi... Kada nors iškils klausimas – ar vertybė ta? Esant žmogaus pavidalo, nusipirkti sodybą? Tai geriau, negu jos neturėti... Bet ar tai tikrai Ta vertybė? Žmogus sakys, kad ne. Sakys, kad tai kas kita. Teoriškai gali daug ką pasakyti. Praktiškai kažką darančių beveik nėra... Mažai jų. Dar kartą rodau „Auksinę šventyklą“.
Kodėl? Šiame spektaklyje sprendžiamas vienas svarbiausių žmogui kylančių klausimų. Kas yra ta tikroji Meilė, kuri niekados nesudrebės, nesikeis ir kurios niekados niekas neišmuš iš pamatų kad ir kokios katastrofos, kokios netektys bebūtų, kad ir kokie išmėginimai tautos, sąjungos ar paties žmogaus lauktų.
Spektaklį „Auksinė šventykla“ žiūrovų pageidavimu vėl rodau Vilniuje ir Kaune. Įprastai jau likus savaitei iki renginio į mažas sales bilietai būna išparduoti. Todėl Kaune spektaklis bus rodomas Didžiojoje salėje. Galbūt tada jį pamatys visi norintys, o kažkas dar kartą nueis…“ – sako vienuolis, savo unikalius aktorinius sugebėjimus pritaikantis ne tik teatro scenoje, bet ir mokymų metu.
Spektaklis – tarsi dzenmokymas
Anot vienuolio, spektaklis „Auksinė šventykla“ žiūrimas kelis kartus. „Tai mokomasis spektaklis, skirtas ne geram laiko praleidimui. Iškeliamas klausimas – kiek turi savyje Meilės? Kaip gali atsakyti į klausimą, užduodamą spektaklio metu? Šį kartą po pasirodymo palauksiu, ir jeigu žmonės ras kokį nors atsakymą, galės prieiti ir pasitikrinti“, – sako vienuolis.
Atvykęs kovo mėnesį, K. Marčiulynas Lietuvoje bus ilgesnį laiką, iki pat lapkričio. Žmonių prašymu vienuolis stengiasi grįžti į Lietuvą. Ir jau visam laikui. „Jaučiuosi gana stiprus susidurdamas su sudėtinga žmonių gyvenimo situacija. Esu tvirtas, kad galėčiau išlaikyti stabilią proto būseną, patarti, pamokyti meditacijos. Metų man jau nemažai, ir neaišku, kiek jų dar liko. Ką išmokau, jau turiu atiduoti. Ar reikia to, ar ne... Gali atsirasti ir žmogus, kuris prasitartų, kad esu blogas ir nereikalingas Lietuvai. Neteisingas.
Pavyzdžiui, jeigu atvyksi į Lietuvą ir kalbėsi nesąmones, pasidarysiu gyvenimo galą, nusigalabysiu. Tokiu atveju pasakyčiau, kad kiekviena tauta karmą turi. Žmogus irgi turi karmą, kurios pakeisti neįmanoma. Neįmanoma atsisakyti karmos. Karma yra Mąstymas ir Veiksmas. Tie dalykai nevaldomi. Arba karma reguliuoja tave, arba tu ją. Mokau žmones, kad jie būtų savo karmos šeimininkai, o ne karma juos valdytų. Tačiau veikia paveldėjimai.
Dėl tam tikrų priežasčių ir tauta turi savo karmą, ir Europos Sąjunga. Ir žmogus turi karmą. Kas turi įvykti, tas turi įvykti. Kaip tu tai stebėsi? Ar tu tai suvoksi. Ar išvertęs akis žiūrėsi, kas darosi. Šiuo metu tokie reiškiniai labai greitai vyksta. Neverta tikėtis labai gerų naujienų, nes žmogus per savo neišmanymą nuėjo ne tuo keliu. Ne tam tas kūnas skirtas. Ir dabar už tai reikia sumokėti.
Tai galioja visiems žmonėms šioje planetoje. Vėl reikia grįžti atgal. Į pradinį tašką. Vėl žiūrėti, koks tas tikras mūsų kelias. Kam mes įgijome žmogaus pavidalą. Kas yra tos teisingos vertybės. Spektaklis apie tai. Kviečiu Jus į šį spektaklį. Stengsiuosi, kad jis būtų rodomas ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir Klaipėdoje, Šiauliuose.
Netgi kritikė Jūratė Visockaitė gražiai parašė, kad spektaklis – kaip gera naujiena. Malonu perskaityti... Bet tai ne mano. Aš dėkingas savo Mokytojams. Dėkingas, kad esant sudėtingai gyvenimo situacijai atsidūriau ten. Mokymas suteikė jėgų, stiprybės. Sustiprėjau pats ir dabar galiu padėti žmonėms“, – sako dzenvienuolis Kęstutis Marčiulynas-Bo Haeng Sunim, į Lietuvą su spektakliu atvykstantis nebe pirmus metus ir sutraukiantis pilnas sales žiūrovų.
Spektaklis Kaune – balandžio 24 d. 18 val. Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Vilniuje – balandžio 27 d. 19 val. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Mažojoje salėje.
Balandžio „Kelionės ir pramogos: numeryje skaitykite:
Visos pasakos iš gyvenimo. Pokalbis su gydytoju, keliautoju Marium Marcinkevičium
Neatrasti maršrutai. Tamsųjį Kauno turizmą atskleidžia Lina Petrauskaitė
Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – 2016. Sveikatingumo keliai Veprių krateryje
Išskirtiniai maršrutai. Unikalu Kaišiadorių rajone
Prie jūros. Kitoks poilsis Karklėje
Ekstremalu. Basomis per žarijas bėga Austė Šaulytė
Pas kaimynus. Anapus Sūduvos aukštumos keliauja Benjaminas Mašalaitis
Štirija – obuolių ir pilių kraštas. Atostogų idėjas skleidžia Ona Nosevičienė
Miestas. Liberecas – tarp stiklo ir kalnų
Šimtmečio keliautojai. Kelionė į Prano Juozapo žemę
Gruzijoje ruošime naujus vadus. Pokalbis su Algimantu Jucevičiumi
Keliauninkų klubas. Po Namibiją keliauja Eglė Povilėnienė
Alanija. Ten viskas įskaičiuota
Trys dienos giltinės karalystėje. Įspūdžiai dalinasi Erika Bertašiūtė
Savęs link. Kai pasirenki gydūno kelią. Pokalbis su Vaiva Vekerotiene