Norėjo priminti
„Auginti topinambus mane prikalbino mama, pasirodo, jie augdavo mūsų sode nuo neatmenamų laikų, - paskui iš jų sugalvojome gaminti miltelius ir traškučius. Norėjome žmonėms priminti seną augalinę kultūrą, taip pat padėti sergantiems cukriniu diabetu, besiskundžiantiems aukštu kraujo spaudimu, vidurių užkietėjimu ir kitomis ligomis. Topinambai valo organizmą, gydo labai daug ligų. Žmonės dažnai daro klaidą, kad topinambus skuta, - sako valstybinėje įmonėje dirbantis 41- erių P.Tiknevičius. - Dažnai žmonės išsigąsta, kad aš auginu topinambus, nes vieną kartą darže jų pasodinus, vėliau išnaikinti labai sunku.
Sakau, kad jų nereikia naikinti, nes tai puiki gyvybinga kultūra, tegul auga. Kiti dėkoja, nes topinambai gelbėja nuo daugelio ligų. Literatūroje rašoma, kad jie veikia ir kaip laisvinamieji. Taip pat surenka nuodus ir pašalina iš organizmo, netgi ištraukia radiaciją. Kiek skaičiau apie topinambus, o skaičiau tikrai labai daug, dar negirdėjau neigiamų atsiliepimų“, - tikina topinambais susižavėjęs vyras.
Apie topinambų dietą
Topinambų augintojas įsitikinęs, kad ši daržovė pasitarnautų ir norintiems sumažinti svorį. Bėda ta, kad jis neranda žmogaus, kuris sutiktų išmėginti topinambų dietą. „Ši daržovė pamažu populiarėja, bet mūsų visuomenė yra konservatyvi, todėl pasikeitimai vyksta lėtai“, - pasakoja Petras, užtikrindamas, kad topinambus auginti nesunku.
P. Tiknevičius taip pat augina gluosnius (kurui) ir vis daugiau grūdinių kultūrų – grikius, avižas... „Šioje srityje turiu įdirbį, galų gale tai yra gera investicija – žemės vis mažėja, žmonių vis daugėja, maistas brangsta. Ką geresnio besugalvosi? O ir valstybė kituose versluose tiek nepadeda, kiek žemės ūkyje. Aš manau, kad tai yra geriausia veikla, kuria užsiimu, geresnės ir nesurasi“, - įsitikinęs topinambų augintojas. Tačiau ekologinį ūkį vedusiam P .Tiknevičiui mažumėlę nepasisekė – kaimynė jo žemę netyčia nupurškė chemikalais.
Komentaras
Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė:
- Topinambai gali būti, kaip pagalbinė, prevencinė priemonė, sumažinanti gliukozės kiekį kraujyje. Topinambai turi maisto skaidulų, pektinų, cukraus, baltymų, tokių medžiagų, kaip kalio, cinko, geležies, silicio. Šiuo atveju topinambai labai naudingas produktas. Taip pat juose yra B, C grupės vitaminų, karotino. Labiausiai šis produktas vertinamas dėl jo sudėtyje esančio inulino, kurio gerosios savybės mažina gliukozės kiekį kraujyje. Kaip minėjau, šį produktą galime įtraukti į savo racioną, tiek prevencijos, tiek profilaktikos tikslais, tiek sergant cukriniu diabetu. Bet jokiu būdu tai neturi pakeisti vaistų vartojimo.
Inulinas gali surišti toksines medžiagas ir jas pašalinti iš organizmo. Kadangi inulinas nėra virškinamas skrandyje, o storajame žarnyne, jį metabolizuoja gerosios bakterijos. Ir tokiu būdu palaikomas natūralus žarnyno mikrofloros balansas. Taip pat stimuliuojamas ir gerinamas virškinimas, skatinamas tulžies išsiskyrimas, žarnynas yra apsaugomas nuo virusų ir bakterijų patekimo.
Topinambai taip pat skatina žarnyno tiek motoriką, tiek peristaltiką. Šis produktas gali būti profilaktiškai vartojamas nuo vidurių užkietėjimo. Taip pat yra pastebėta, kad jis skatina virškinimo trakto gleivinės kraujotaką – ją stimuliuoja. Kadangi šis produktas turi nemažai maistinių skaidulų, turėtų būti atsargesni tie, kuriuos vargina pilvo pūtimas.
Tarp kitko:
Pastebėta, kad topinambai gerina seleno įsisavinimą. Jų maistinė vertė (100 gr.): apie 2 gr. baltymų, 12,9 gr. angliavandenių ir 4,5 gr. ląstelienos. Riebalų - nulis. Naudingiausi termiškai neapdoroti.
Ekologinis ūkininkavimas tampa pajamų gavimo objektu
Apie ekologinį ūkininkavimą kalbamės su Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotoju Sauliumi Jasiu.
- Ar sparčiai vystosi ekologinio ūkininkavimo sektorius?
- Kasmet pastebimas gamybos ploto, kuriame ekologiškai ūkininkaujama, didėjimas. Kai kurie ekologinės gamybos sektoriai jau yra pasiekę tokias ribas, kad nebeužtenka vidaus rinkos vartojimo ir dalį ekologiškai pagamintų produktų turime eksportuoti. Šiuo atveju kalbu apie javų sektorių. Džiugina mėsinės gyvulininkystės skaičiai. Auga ir ekologinio pieno sektorius. Žiūrint į visumą, ekologinė gamyba nuosekliai auga.
- Kokios rūšys yra labiau skatinamos?
- Ekologinės gamybos ūkiai ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, remiami mokant kompensacines išmokas už plotą. Didžiausios išmokos yra skiriamos daržininkystės, sodininkystės, uogininkystės sektoriams. Deja, netgi sąlyginai didesnės išmokos nepaskatina į tuos sektorius eiti tiek ūkininkų, kiek norėtume. Matyt, ir patys ūkininkai pasirenka tinkamiausius ar prieinamiausius ūkininkavimo būdus.
- Kuris Lietuvos regionas yra labiau orientuotas į ekologinę žemdirbystę?
- Matome tendenciją, kad Šiaurės Lietuvos zona turi labiausiai išplėtotą ekologinį ūkininkavimą, paskui Molėtų regionas ir dalis Žemaitijos. Kiek mažiau ekologiniu ūkininkavimu domisi Vidurio Lietuva, ten labiau koncentruojasi intensyvus ūkininkavimas. Taigi Šiaurės Lietuvą, Žemaitijos regioną ir Molėtų kraštą išskirčiau kaip turinčius daugiausiai ekologinių ūkių.
- Dominuoja smulkūs ar prekybinės gamybos ekologiniai ūkiai?
- Jeigu žiūrėtume dešimt metų atgal, galėčiau drąsiau teigti, kad vyravo smulkesni ūkiai. Šiuo metu matome, kad ekologinis ūkininkavimas tampa ir verslo bei pajamų gavimo objektu. Kasdien turime vis daugėjančių subjektų, užsiimančių žemės ūkio veikla – ekologine gamyba, kuri orientuota į rinkos poreikius. Tad šiai dienai tokia sąvoka, kaip ekologinis ūkininkavimas iš pašaukimo, mažėja. Dauguma ūkininkų tiesiog yra orientuoti į pajamų gavimą ir ekonominę veiklą.
- Koks ekologinio ūkio pavyzdys jus sužavėjo?
Teko matyti įvairiausių ekologinių ūkių – ir labai gerai besitvarkančių. Bet teko lankytis ir tokiuose ūkiuose, kur norėtųsi didesnės tvarkos. Man visada akyse stovi netoli Londono esantis ekologinis ūkis, kuris atspindi tikrąjį ekologinio ūkio potencialą. Jau savaime įspūdinga to ūkio veiklos istorija. Vien pasišnekėjus su tuo ūkininku, tampa aišku, kad jis savo žemę, savo auginamas kultūras išmano taip, kaip savo kūną - žino, kur skauda, dėl ko skauda ir kaip išspręsti problemą. Ūkio savininkas paliko neišdildomą įspūdį. Be abejonės, ir Lietuvoje galima surasti labai gražių ūkių.
- Ar numatoma švelninti ekologinio ūkininkavimo taisykles, kai kaimynas, tarkime, nupurškia grūdus, o už kilometro auga bulvės, tačiau sertifikatas atimamas visam ūkiui?
- Jeigu panaudojamos ekologiniame ūkyje neleistinos medžiagos, toks laukas ar iš jo gaunama produkcija yra nesertifikuojama. Šiuo atveju vartotojas turi būti garantuotas, kad pirkdamas ekologišką produktą, ją ir gaus. Jeigu kitos ūkio dalys, laukai yra neapdoroti neleistinomis medžiagomis ir tai įrodoma patikrų ūkyje metu, produkciją galima realizuoti, kaip ekologinę. Šioje vietoje svarbiausia - užtikrinti ekologiško produkto vartotojo interesą. Nemanau, kad ta prasme galima ieškoti alternatyvų taisyklėse.