1993 m. vasario 12 d. iš Mersisaido grafystės Butlo mieste esančio prekybos centro „Strand“ moksleiviai Robertas Thompsonas ir Jonas Venablesas pagrobė dvejų metų vaiką – berniuką, vardu Jamesas Bulgeris, rašo „The Sun“.
Kas įvyko vėliau?
R. Thompsonui ir J. Venablesui tada tebuvo 10 metų. Apie jaunesnius nei jie žudikus Didžiojoje Britanija nebuvo girdėjusi jau 250 metų.
Mažąjį Jamesą piktadariai nusiviliojo, kai vaiko motina buvo užsukusi į mėsos parduotuvę nuo žmonių gausos šurmuliuojančiame prekybos centre.
Vaizdo kamera užfiksuotas už rankos vedamo vaiko kadras – vienas iš aiškiausių ir iškalbingiausių atvaizdų, padėjusių išaiškinti nusikaltimą ir išspręsti didžiulį šoką visai šaliai sukėlusią bylą.
Būsimi žudikai vedėsi mažylį maždaug keturis kilometrus ir buvo pastebėti 38 pakeliui sutiktų asmenų. Kai kurie iš jų atkreipė į vaikus dėmesį ir netgi juos užkalbino.
J. Venablesas ir R. Thompsonas aiškino žmonėms, kad akivaizdžiai persigandęs ir pervargęs mažylis – jaunėlis judviejų brolis arba kad vaikas pasimetė, tad jiedu veda jį į artimiausią policijos skyrių.
Moksleiviai nusivedė Jamesą prie geležinkelio bėgių ir ėmė kankinti, mušti, seksualiai išnaudoti.
Mažyliui į akis sužvėrėję vaikai pylė dažus, mėtė į jį akmenis, trankė plytomis, o tada paliko ant bėgių, kad pervažiuotų traukinys.
Negyvo Jameso kūną žudikai paliko prie bėgių. Ten jis ir buvo rastas po poros dienų.
Kaip praėjo tyrimas ir teismas?
Prekybos centre veikusios vaizdo kameros užfiksuotą medžiagą peržiūrėję policininkai iš pradžių manė, kad nusikaltėliai galėtų būti 12–18 metų jaunuoliai.
Tuometinis Mersisaido policijos sunkių nusikaltimų skyriaus vadovas Philas Robertsas puikiai prisimena, kokie jausmai apėmė pamačius filmuotą medžiagą.
„Manėme, kad tas, kuris vedasi vaiką už rankos, – paauglys, o kitas, einantis priekyje, – gal kokių 13 metų, – sakė pareigūnas. – Kamera užfiksuotas vaizdas privertė nustebti, kadangi tapo aišku, kad mažylis buvo pagrobtas.“
„Tuojau pat ėmėme tikrinti įrašus, ieškodami 12–18 metų vaikinų, galinčių kaip nors sietis su tuo įvykiu. Kelis išsikvietėme, tačiau vos tik pradėję apklausą supratome, kad su pagrobimu jie neturi nieko bendro“, – pasakojo Ph. Robertsas.
Po apžiūros paaiškėjo, kad prie geležinkelio bėgių rastas Jameso kūnas buvo išteptas mėlynais dažais. Būtent ši detalė ir privedė tyrėjus prie J. Venableso ir R. Thompsono.
„Vieno pareigūno dėmesį patraukė moters, pažinojusios R. Thompsoną ir J. Venablesą, pranešimas, – pasakojo 1999 metais tarnybą policijoje baigęs Ph. Robertsas. – Informacija apie tai, kad Jameso kūnas buvo išteptas mėlynais dažais, tada jau buvo paviešinta, o toji moteris tvirtino pastebėjusi mėlynų dažų dėmių ant vieno iš nusikaltimą įvykdžiusių moksleivių drabužių. Ji paminėjo ir vieno, ir kito pavardę, be to, pridūrė, kad tie vaikai – tikri neklaužados.“
Per suėmimą, taip pat kol vyko teismas, žudikų pavardės nebuvo skelbiamos viešai.
Vis dėlto, atsižvelgiant į milžinišką visuomenės pasipiktinimą, abu dešimtmečiai buvo teisiami suaugusiųjų teisme ir abu buvo pripažinti kaltais dėl žmogžudystės.
Teisėjas įvardijo nusikaltėlius ir skyrė jiems areštą sugriežtinto režimo įstaigoje, taip pat rekomendavo ne mažiau kaip aštuonerių metų kalėjimo bausmę.
Kaip klostėsi į laisvę išėjusių žudikų gyvenimas?
2001-ųjų birželį abu žudikai buvo paleisti į laisvę. Jiems buvo suteiktos naujos fiktyvios tapatybės.
Tačiau 2010-aisiais J. Venablesas vėl atsidūrė už grotų. Dvejus metus kalėti teko dėl to, kad siuntėsi ir platino nepadorias vaikų fotografijas.
Vėliau jis vėl sugrįžo į kalėjimą – ir vėl dėl atvaizdų, kuriuose užfiksuotos smurto vaikų atžvilgiu scenos.
2018-ųjų vasarį J. Venablesas prisipažino turįs pedofiliją kurstančios medžiagos – seksualinio mažamečių išnaudojimo instrukcijas.
Iškrypėliškų potraukių turintis žudikas buvo pripažintas kaltu, kai pas jį buvo rasta daugiau nei tūkstantis nepadoraus pobūdžio vaikų nuotraukų. Tąsyk jam buvo skirta 40 mėnesių kalėjimo bausmė.
Senąjį Beilį (Aukščiausiąjį baudžiamąjį teismą) pasiekė informacija, kad po sulaikymo J. Venablesas policininkams pasakė štai ką: „Tai mano kaltė. Aš vėl žeminau žmones. Pasidaviau potraukiams.“
Monstru visuomenės akyse tapęs vyras, kiek žinoma, gyvena Anglijos šiaurėje. Jo adresas laikomas paslapty, o vardas ir pavardė nėra tikrieji: 2013-aisiais, kai antrą kartą išėjo iš kalėjimo, jam antrą kartą buvo išduoti nauji dokumentai.
2013-ųjų liepą didžiulį sielvartą patyręs Jameso tėvas Ralphas Bulgeris įspėjo: „J. Venablesas yra ir visada buvo pavojingas seksualinis nusikaltėlis ir žudikas. Niekas niekada neprivers jo pasikeisti. Jis visada kels grėsmę vaikams, todėl turi kalėti iki gyvos galvos.“
R. Bulgeris griežtai pasmerkė J. Venablesą už tai, kad šis mėgaujasi matydamas kankinamų vaikų atvaizdus, o nuosprendį už tokios medžiagos laikymą jis pavadino pasityčiojimu.
2018-ųjų vasarį jis pareiškė: „40 mėnesių – tai niekis – tiesiog juokingas terminas. Jaučiamės taip, tarsi iš mūsų būtų pasityčiota. Tapome iškrypėliško jo elgesio aukomis. Puikiai žinome, ką jisai gali padaryti: juk tiesiog laukia naujos aukos. Kodėl gi neužkirtus kelio naujiems nusikaltimams?“
R. Bulgeris, be kita ko, paragino atskleisti J. Venablesui suteiktą pavardę, kad žmonės žinotų, su kuo susiduria ir galėtų pasisaugoti.
Nužudyto vaiko tėvas įsitikinęs, kad užtikrinti J. Venablesui anonimiškumą buvo klaidingas žingsnis, be to, visuomenėje tokiam žmogui ne vieta.
Per 25-ąsias sūnaus mirties metines laidos „Good Morning Britain“ eteryje R. Bulgeris pasakė: „Juk nenorėtumėte, kad toks asmuo gyventų jūsų kaimynystėje? Aš asmeniškai norėčiau, kad jis būtų atskirtas nuo visuomenės, nes tik tada žinočiau, kad nebeskriaus vaikų.“
Nepaisant šito, 2019 m. kovo 4 d. buvo priimtas nutarimas leisti J. Venablesui ir toliau naudotis anonimiškumu, nes, kaip pranešė teisėjas, fiktyvi tapatybė yra J. Venableso apsauga nuo rimtų smurtinių veiksmų.
Paraiškoje dėl J. Venablesui suteiktos tapatybės atskleidimo R. Bulgerio advokatas nurodė, kad tam tikra informaciją apie žudiką ir jo gyvenimą, šiaip ar taip, yra paviešinta ir pasiekiama internetu.
Vis dėlto Aukščiausiojo baudžiamojo teismo Šeimų bylų padalinio prezidentas Andrew McFarlane‘as prašymą panaikinti žudiko anonimiškumą atmetė, paaiškindamas, kad anonimiškumas suteiktas tam, kad apsaugotų J. Venableso nuo susidorojimo ar net nužudymo.
„Mano sprendimo jokiu būdu nereikia suprasti kaip prašymo pateikėjams metamo kaltinimo. Jiems aš jaučiu nuoširdų prielankumą“, – patikino A. McFarlane‘as.
„J. Venableso pagarsėjimo priežastis, kaip žinia, yra ypatinga, todėl tenka kalbėti apie didžiulę galimybę ar net tikimybę, kad tuo atveju, jei jo tapatybė taptų žinoma, jo lauktų žiaurios ir veikiausiai lemtingos pasekmės. Viena vertus, J. Venableso atvejis yra išskirtinis, kita vertus, net 2019-aisiais yra pakankamai įrodymų, kad jo anonimiškumo panaikinimas sukeltų jam didžiulę grėsmę“, – pridūrė jis.
2019-ųjų kovą seriale „Shameless“ nusifilmavusi aktorė Tina Malone per plauką išsisuko nuo kalėjimo, kai prisipažino pažeidusi J. Venablesą saugantį įsakymą.
Už tai, kad internete paviešino žudiko nuotrauką, T. Malone buvo lygtinai skirta aštuonių mėnesių kalėjimo bausmė. Jai taip pat teko padengti 10 tūkst. svarų sterlingų (11,1 tūkst. eurų) siekusias teismo išlaidas.
Ką pasakė motina?
Kai J. Venablesas atsidūrė už grotų, nužudyto vaiko motina Denise Fergus pasakė: „Kai kurie specialistai teigia, kad J. Venables – psichopatas. Aš įsitikinusi, kad jie teisūs.“
„Žodžiais sunku nusakyti, ką iki šiol kasdien jaučiu, – 2018-ųjų sausį D. Fergus sakė leidiniui „Mail on Sunday“. – Juk buvau ta, kuri paleido savo vaiko ranką, buvau vienintelė, turėjusi jį apsaugoti. Žinote, ko labiausiai gailiuosi? Kad pasukau į kairę, o ne į dešinę. Jei būčiau pasukusi dešinėn, būčiau pamačiusi, kaip tie vaikai nusiveda Jamesą. Juk tai įvyko praėjus vos keturioms minutėms po to, kai nuo manęs atsiskyrė. Būčiau pamačiusi, kaip patikliai jis eina, vedamas berniūkščių, planuojančių jį nužudyti.“
Savo knygoje „I Let Him Go“ penkiasdešimtmetė D. Fergus prisimena, kaip sužinojo, kad R. Thompsonas padėjo gėlių prie geležinkelio bėgių – toje vietoje, kurioje buvo rastas negyvo Jameso kūnas.
„R. Thompsonas su motina ir dviem jaunesniais broliais gyveno Voltone, netoli nuo žmogžudystės vietos. Vaiko sulaikyti atėjęs pareigūnas, pasikalbėjęs su septynerių metų R. Thompsono broliu, pasakė štai ką: „Brolis žinojo apie žmogžudystę. Tikrai žinojo, be to, papasakojo, kaip kartu su R. Thompsonu ėjo prie bėgių padėti gėlių.“ Kai apie tai išgirdau, sunerimau. Pagalvojau, kad net suaugusieji po žmogžudystės nesugebėtų taip susimokyti, tad kaipgi vaikas galėtų pasielgti šitaip ciniškai“, – rašoma knygoje.
D. Fergus nori, kad būtų paviešinta visa pareigūnams žinoma informacija apie seksualinį smurtą, kurį jos sūnus patyrė iki nužudymo.
„Noriu išsiaiškinti, kokiu pagrindu lygtinio atleidimo nuo bausmės prieš terminą komisija nusprendė tuos vaikus reabilituoti ir ar ta komisija žinojo apie Jameso patirtą seksualinį smurtą“, – sakė D. Fergus.
Moters atstovas Seanas Sextonas pateikė atitinkamai institucijai užklausą su 14 klausimą, bet jokio atsakymo taip ir nesulaukė. Kreipimesi, be kita ko, teiraujamasi, kodėl ekspertai neatkreipė dėmesio į J. Venableso domėjimąsi vaikų kankinimu iki pat teismo 2010-aisiais, kai jis buvo apkaltintas vaikų pornografijos platinimu.