Žmogus, kurio Airijos vyriausybė prašė papasakoti aukščiausiems ES pareigūnams apie viskį

Kentukis – burbono tėvynė, kurioje šis gėrimas gaminamas jau daugiau nei du amžius. Apie šio gėrimo istoriją ir subtilybes kalbėjome su „Jim Beam“ ambasadoriumi Johnu Cashmanu.

J. Cashmanas – neeilinė asmenybė. Ambasadoriaus darbo turbūt pavydėtų daugelis: vieną dieną jis Bulgarijoje, kitą jau pakeliui į Japoniją. Pats J. Cashmanas tikina, kad jo gyvenime tikrai nėra monotonijos.

„Kokia mano įprasta diena? Tokios nėra. Šią savaitę bendrauju su rinkodaros agentūromis, kitą savaitę vykstu į Bulgarijos sostinę Sofiją pristatinėti burbono ir škotiško viskio, o po dviejų savaičių būsiu Tokijuje ir pasakosiu apie airišką viskį“, – sako J. Cashmanas.

J. Cashmanas gimė Airijoje, Korko universitete jis įgijo Europos studijų bakalauro diplomą. Kaip pats sako, universitete mokėsi apie viską: „Teisę, verslą, istoriją, politiką, užsienio kalbas, tai buvo gana bendro pobūdžio studijos.“

Po studijų baigimo J. Cashmanas prisijungė prie Airijos vyriausybės vykdomos programos, kurios tikslas buvo padėti verslui eksportuoti jų produkciją į užsienį. Gana greit J. Cashmaną pastebėjo ir į savo gretas priėmė žymus airiško viskio gamintojas „Jameson“.

„Tai įvyko prieš daugiau nei 19 metų. Tada gana greitai suvokiau, kad turiu savotišką talentą, galiu atsistoti prieš būrį žmonių ir pasakoti jiems apie viskį taip, jog visi lengvai suprastų“, – pasakoja J. Cashmanas.

Mūsų pašnekovo talentą netruko pastebėti ir aplinkiniai, gana greit jis tapo labai gerbiamu žmogumi visame viskio pasaulyje. Kai Airija pirmininkavo Europos Sąjungai (ES), šalies vyriausybė paprašė J. Cashmano, kad šis ES šalių užsienio reikalų ministrams ir aukšto rango diplomatams papasakotų apie airišką viskį. Be to, savo gyvenime jis gavęs ne vieną apdovanojimą, pavyzdžiui, 2012 ir 2013 metais jis apdovanotas kaip metų viskio ambasadorius.

„Apdovanojimų nesureikšminu, tiesiog dirbu savo darbą ir džiaugiuosi, kad už tai esu įvertintas. O pasiūlymas kalbėti aukščiausiems Europos Sąjungos pareigūnams man buvo visiškai netikėtas, tačiau jaučiausi labai pagerbtas“, – sako J. Cashmanas.

Pašnekovas pasakoja, kad jo darbotvarkė sudėliota pusmečiui į priekį ir šiuo metu jis jau žino, ką veiks kitų metų birželį. Per metus maždaug trečdalį laiko jis praleidžia keliaudamas, bent 100 dienų miega viešbučiuose, o kiek kartų apskrido aplink pasaulį net negali suskaičiuoti.

„Tiesiog dievinu tokį gyvenimą. Be abejo, gaila, kad su šeima matausi ne taip dažnai, kaip norėčiau. Turiu tris vaikus, dažnai juos veduosi pasivaikščioti po miškus. Bet kai nekeliauju, visada dirbu namuose, turiu ten įsirengęs savo biurą“, – šypteli pašnekovas.

Būdamas namuose ambasadorius neturi daug laiko ilsėtis, jis bendrauja su žurnalistais, priima svečius, šviečia žmones apie viskio, burbono kultūrą, jo gamybą bei pats važiuoja į distileriją ir prisideda prie viskių maišymo proceso.

„Teko būti Lietuvoje. Nepamenu, kokiuose baruose lankiausi, bet ten tikrai buvo smagu. Kai atvykstu į šalį, kad ir į Lietuvą, paprastai susitinku su mūsų tiekėjų darbuotojais ir apmokau juos, aiškinu apie burboną, airišką ir škotišką viskius, kad jie turėtų įrankius, žinias ir patys galėtų apie tai papasakoti.

Po to dažniausiai dalyvauju įvairiose degustacijose ir pristatymuose, kurie vyksta prestižiniuose baruose. Ten susitinku su visuomene ir apie burboną pasakoju jiems. Taigi, užsiimu švietėjiška veikla“, – šypteli J. Cashmanas.

Pašnekovas atskleidžia, kad pats laisvu nuo darbo metu viskio negeria, tačiau paragauja ir alaus arba vyno.

„Visada bandau atskirti darbą ir poilsį. Viskio negeriu namie ir šalia artimųjų. Jeigu būdamas su draugais išgeriu viskio, jie visada pradeda šaipytis, kad vėl dirbu“, – juokiasi J. Cashmanas.

Kuo burbonas skiriasi nuo viskio?

J. Cashmanas aiškina, kad egzistuoja labai griežti įstatymai, kurie nustato, koks viskis gali būti vadinamas burbonu. Visų pirma, jis privalo būti pagamintas Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), jo gamyboje turi būti panaudojama mažiausiai 51 proc. kukurūzų grūdų.

„Žmonės dažnai klausia, kodėl „Jack Daniels“ nesivadina burbonu. Juk jis gaminamas Amerikoje. Bet jis filtruojamas su klevo anglimi, o tai suteikia jam papildomą skonį ir aromatą. Burbono gamyboje negalima naudoti jokių papildomų skonio ir aromato suteikimo būdų“, – aiškina J. Cashmanas.

Pasak burbono ambasadoriaus, šis gėrimas skiriasi nuo airiško arba škotiško viskio: „Kadangi pagrindinis ingredientas kukurūzas – labai saldus grūdas, jis suteikia ir saldų aromatą, kurį gali pajusti. Daugybės burbonų gamyboje taip pat naudojami rugiai, kurie yra gana aštrūs. Lyginant su kitais viskiais, burbono skonis yra saldesnis, jis turi net vanilinį skonį, o daugybė burbonų skonyje juntamas ir rugių aštrumas.“

Kodėl burbonas atsirado JAV? Ar pamenate, kai Sovietų sąjungos vadovas Nikita Chruščiovas apsilankęs JAV susižavėjo kukurūzais ir bandė juos auginti visoje SSRS, tačiau labai nesėkmingai. Būtent JAV yra ta vieta, kur kukurūzai auga geriausiai, o ypač tam tinkama Kentukio valstijos dirva.

„Jim Beam“ istorija

Dėl šių priežasčių burbonas pradėtas gamintis JAV Kentukio valstijoje. Pats pavadinimas yra kilęs nuo šioje valstijoje esančios Burbono apygardos.

„Žmonės į Kentukį pradėjo keliauti XVIII amžiaus pradžioje. Naujakuriai iš pradžių išsilaipino rytinėje pakrantėje, o paskui kėlėsi į vakarus. Tie, kurie turėjo ūkininkavimo patirties, tikrai įsikūrė Kentukyje, nes žemė ten labai derlinga, ypač kukurūzams auginti. Dar dabar Kentukis įžymiausias dėl dviejų dalykų – Burbono ir arklių, nes žolė šiems gyvūnams ten irgi auga labai gera“, – pasakoja J. Cashmanas.

Vienas iš naujakurių buvo emigrantas iš Vokietijos Jakobas Beamas. Jis atidarė malūną, į kurį visi vežė kukurūzus. Iš tu kukurūzų jis ir pradėjo gaminti pirmąjį burboną, 1794 metais įkūrė spirito gamyklą, o šį verslą jo palikuonys valdo iki šiol.

„Nuo to laiko kiekviena Beamų šeimos karta kažkaip prisidėjo prie kompanijos tobulėjimo. Džeikobo sūnus Davidas sugalvojo gamyklą iškelti arčiau geležinkelio, kad galėtų greitai gautu visus reikiamus ingredientus, o po to išvežioti produkciją į JAV rinkas“, – sako J. Cashmanas.

Davido sūnus, kurio vardas buvo toks pats, sukūrė pirmą kompanijos prekės ženklą. Iki tol jie pardavinėjo tiesiog viskio statines, o Davidas jaunesnysis pradėjo pilstyti jį į butelius ir ženklinti.

„Davido jaunesniojo sūnus buvo Jamesas Beamas, geriau žinomas Jimo Beamo vardu. Jis perėmė viskio gamyklą, bet gana greitai, 1919 metais JAV prasidėjo prohibicija ir gamyklą teko uždaryti. Tačiau jai pasibaigus, 1933 metais jis vėl atnaujino gamyklos veiklą. Tuo metu jam buvo 70. Įsivaizduojat, tau 70 metų, o tu prikeli burbono verslą“, – stebisi J. Cashmanas.

Jimo Beamo sūnus Jerris – pirmasis pradėjęs eksportuoti burboną už JAV teritorijos ribų, supažindino su juo Europą ir Aziją.

„Kadangi po Antrojo pasaulinio karo daugybė JAV kariuomenės bazių buvo visoje Europoje ir Azijoje, jis pasirūpino, kad tose vietose netrūktų „Jim Beam“ viskio, o iš ten jis pasklido po daugybę šalių. Tuo metu tai buvo įdomus verslo modelis“, – teigia J. Cashmanas.

Kadangi Jerris savo vaikų neturėjo, verslą perėmė jo sūnėnas, sesers sūnus Bookeris Noe, taigi Beamų giminės vardo nebeliko. Pasak J. Cashmano, stojęs už įmonės vairo B. Noe susifokusavo į prieš prohibicijos erą populiarių viskių gamybą: „Tokių, kurie turi labai stiprų skonį, stiprų charakterį.“

Šiuo metu B. Noe sūnus Fredas Noe yra kompanijos vyriausiasis distiliuotojas ir jau ruošia savo sūnų perimti šeimos verslą.

„Kadangi jis vyriausiojo distiliuotojo sūnus, turbūt pagalvotumėte, kad jis iškart gavo geras pareigas aukščiausiame lygyje. Ne. Fredas sako, kad jo sūnus turi pradėti nuo apačios. Taigi šiuo metu jis dirba prie viskio išpilstymo konvejerio, mokosi, kaip pilstomas viskis“, – šypteli J. Cashmanas.