- Sakoma, kad Žolinės – tai metas, kada renkamos įvairiausios vaistažolės. Kokios žolelės yra populiariausios?
- Augalinę vaistinę ir maistinę žaliavą renkame visus metus. Ten, kur nepatyrusi akis mato piktžolių sąžalyną, žolininkas dažniausia augina taip reikalingus dvimečius vaistinius augalus. Iki Žolinės jie spėja subrandinti sėklas, tada jau galima nupjauti. Vis sunkiau rasti laukines augimvietes, todėl daug augalų auginu laukinėje aplinkoje, tiesiog pasėju ten, kur dar yra žemdirbystės neužterštų vietų.
Dėl dažnų nusiskundimų sąnariais, prieš daug metų pradėjau gaminti vaistinės taukės, liaudiškai kaulažolės, tepalą. Jis tapo toks populiarus, kad net didelės farmacijos kompanijos pasisavino šį liaudišką pavadinimą ir gamina tepalus, kitokius preparatus. Tik nežinia, kiek ten tos vaistinės taukės įdėta. Auglių kamuojami žmonės plačiai vartoja didžiosios ugniažolės preparatus. Skydliaukės sutrikimų sukeltiems negalavimams palengvinti gaminu tepalą ir sirupą su mano mylimiausia „žvaigždele“ – daržo žliūge.
Sudėtingiems augaliniams ekstraktams paruošti reikia ir žinių, ir patirties, ir tinkamos žaliavos. Gaminu tokius ekstraktus, kuriems sudedamąsias dalis renkame visus metus. Pumpurai, žievė, žiedai, lapai, uogos, vaisiai, šaknys – viskas turi būti surinkta laiku, tinkamai išdžiovinta ir saugoma. Tik taip galima garantuoti, kad gaminys iš augalų pateisins jam keliamus reikalavimus ir atitiks lūkesčius.
- Kokių ligų atvejais tinkami augaliniai preparatai?
- Augaliniai preparatai tinka cukraligės, lėtinių inkstų ligų, imuninės sistemos pakenkimo, kraujotakos, sąnarių – stuburo, limfinės sistemos, kepenų veiklos sutrikimams gydyti.
- Žolelėmis galima išgydyti sunkias ligas?
- Skauda širdį, kai žmogus kreipiasi pagalbos, sakydamas: „Jūs esate paskutinė mano viltis“. O kodėl ne pirmutinė? Kas atsitiko, kad įvyko atskirtis nuo gamtos, kad ir toliau bandoma suniekinti vaistinių augalų įtaką žmogaus sveikatai? Dažniausiai žmonės į žolininkus kreipiasi neradę tinkamo gydymo kitur. Negalavimai labai įvairūs – nuo negalėjimo pastoti iki negyjančių pooperacinių žaizdų. Kiekviena liga konkrečiam žmogui yra pati sunkiausia, nes tai jo kūnas serga. Todėl sunku ligas skirstyti į sunkias ar lengvas. Nė vieno pagijimo atvejo nelaikau savo nuopelnu. Dažnai pasiseka aptarti su ligoniu tolesnį gydymo planą, nuraminti, patarti, kaip maitintis, mankštintis, į kokius gydytojus toliau kreiptis, kad sveikata būtų pasirūpinta laiku ir tinkamais būdais. Naivu būtų tikėtis, kad šiuolaikinis žmogus gydysis vien žolelėmis. Taip, kaip onkologiniai ligoniai bijo chemoterapeutams prasitarti, kad cheminio gydymo metu vartoja augalinius preparatus, taip ir atėję pas žolininką, vengia pasisakyti, kokius cheminius vaistus geria. Man atrodo, kad atėjo laikas, kai žolininkai turi rasti būdą pristatyti savo darbus. Kartotekoje turiu apie 18 000 ligonių apklausos kortelių. Planuoju pateikti sukauptus duomenis kaip mokslinį darbą.
„Eurovaistinės“ vaistininkės Rolandos Grabauskaitės komentaras:
- Pastaraisiais metais didėjantis visuomenės susidomėjimas sveika gyvensena, skatina vis dažniau rinktis kuo natūralesnius gydymosi būdus. Prie šios tendencijos populiarinimo prisideda ir gausėjanti augalinės kilmės vaistinių preparatų pasiūla, apimanti ne vien visiems gerai žinomas žolelių arbatas, bet ir nemažą spektrą preparatų iš augalų ekstraktų mišinių kapsulių, tablečių ar lašų forma. Žinoma, liaudies medicinos metodai visada turi gerbėjų ratą, kurio epicentre yra mūsų mylimos mamos ir močiutės.
Pasitarus su vaistininku, kuris padeda įvertinti susirgimo mastą, neretai pacientai pasirenka augalinės kilmės preparatus, kurie dažnu atveju nenusileidžia cheminių preparatų poveikiui, be to, yra daug saugesni.
Didesnis žolelių poreikis pastebimas šaltuoju metų laiku, vyraujant peršalimo ligoms. Tuomet tarp populiariausių galime rasti visiems gerai pažįstamas, malonaus skonio ir švelnaus terapinio poveikio čiobrelio žolės, aviečių stiebų ar liepų žiedų arbatas. Sunkesniais kvėpavimo takų ligų atvejais siūloma vartoti debesylo šaknų nuovirą, pušų pumpurų ar gysločių lapų arbatas. Tuo tarpu vasarą dažniausiai pasitaiko virškinamojo trakto negalavimų. Jiems gydyti puikiai tinka karčiųjų kiečių žolės (dar žinoma pelyno pavadinimu), kmynų sėklų arba ramunėlių žiedų arbata. Kita dažnai vasaros poilsį trikdanti liga yra šlapimo takų infekcijos. Joms gydyti vartojamos meškauogių, bruknių arbatos ar arbatų mišiniai. Sezoniškumas ganėtinai aiškiai apibrėžia pirkėjų pasirinkimus.
Klientai visų pirma teiraujasi apie efektyviai jų ligos atveju galinčias pagelbėti vaistažoles. Dažnai žmonės patys pasirenka, nes beveik visos vaistinėje turimos vaistažolės yra Lietuvoje plačiai paplitusios ir gerai žmonėms pažįstamos. Tokiu atveju, kai pats žmogus neranda reikiamų vaistažolių ar nori pasitarti dėl tinkamo pasirinkimo, visada maloniai patariame klientams.
Jau keletą metų pastebimas į gera besikeičiantis gydytojų požiūris. Tai byloja patys klientai, atėję ieškoti gydytojų parekomenduotų augalinių preparatų. Interneto daroma įtaka šiuo klausimu taip pat užima nemažą dėmesio dalį. Manau, svarbiausia - ne kokiu būdu informacija sklinda, bet teisingas jos suvokimas ir tinkamas pritaikymas, o tam, žinoma, visada svarbu kvalifikuotų specialistų laiku skirtas dėmesys pacientui.