Tad belieka užsidėti šventinę kaukę, apsimesti, kad labai linksminiesi, o viduje liūdnai atsidusti bei pasakyti: eilinį kartą prisivalgysime mišrainių, išgersime ir pažiūrėję „teliką” eisime miegoti. Ir jei bus kalbama apie meilę ar viltis, šie žodžiai skambės nenatūraliai: taip reikia. Na, tarsi privalomas Prezidento pasveikinimas per Naujuosius metus. Tačiau neskubėkite.
Visų pirma, džiaugsmą galima patirti ir už pinigus. Tik reikia prisiminti, jog džiaugsmas - tai jausmas, kylantis dėl neatitikimo. Džiaugsmas kyla, kai rezultatas viršija lūkesčius.
Ne atitinka - atkreipkite dėmesį, o būtent viršija. Todėl lūkesčius reikia maksimaliai sumažinti. Tarkime, jūs prieš Kalėdas staiga nusiperkate kažkokią knygą, kuri, jūsų nuomone, dėmesio visai neverta. Na, kokią nors neįdomią pilkos spalvos autobiografiją. Ir žiovaudama imate ją skaityti, nieko gero joje nesitikėdama. Ir štai jūs atrandate įdomių dalykų. Net kartais nusijuokiate. Matote - už pinigus nusipirkote nedidelį, bet vis dėlto - džiaugsmą.
Antra, nupirkti meilę ir sielos ramybę galima, tik ne už pinigus. O už tam tikrą emocinę valiutą - santykių išsiaiškinimą. Tik juose reikia eiti iki galo ir nebijoti dialektikos.
Įsivaizduokime, kad artėjant Kūčių vakarėliui jūs padarote štai ką: nusiteikiate, kad nieko gero nebus. Nes ir nebuvo. Dabar labai svarbus dalykas – pradėti ieškoti kaltininko. Kaltininkai štai čia, šalia - jūsų šeimos nariai. Štai jūs pradedate prisiminti, kiek neteisybių jie sukėlė jūsų gyvenime. Ir, kas svarbiausia, nenori už tai atsakyti.
Tuomet jūs prieš pat Kūčias demonstratyviai imate su jais nekalbėti, atsisakote padėti buityje, retsykiais trenkiate durimis. Jei jie klausia, kas atsitiko, atsakote kandžiai: "O kaip tau atrodo?"
Neišvengiamai vienu momentu kas nors iš jų pratrūksta ir ima šaukti. Jūs irgi šaukiate. Šiuo momentu naudinga pamiršti rimtumą (jis ateis vėliau). Audringo pokalbio įkarštyje, pajutusi, kad žodžiai ima kartotis, visai nesirūpinkite logika.
Štai įtampa atslūgsta, ir jūs nevalingai padarote tokį manevrą: pasakote, kaip jaučiatės. Tikėtina, kad pasakote, jog jaučiatės panašiai, kaip ir tas kitas šeimos narys. Ir dar atskleidžiate kokią paslaptį. Na, pavyzdžiui, prisipažįstate, kad turite erotinių fantazijų, arba (kalbantis su vaikais), kad jų amžiuje rizikavote išlėkti iš mokyklos dėl prasto elgesio. Tuomet staiga ateina meilės akimirka. Pastebėkite - ji ateina natūraliai, o ne dirbtinai. Jūs jaučiate palengvėjimą ir viltį - ne privalomą Kalėdinę viltį, o tikrą. Nes už tai sumokėjote.
"Palaukite, - pasigirs iškankintos moters balsas.- Šitai neveikia! Mes su sutuoktiniu seniausiai baramės, ir net buvome susimušę, o palengvėjimo ir meilės nesimato".
Galbūt jums reikia elgtis kitaip. Tačiau prieš tai pasitikrinkite. Ar tai nereiškia, kad jūs nėjote iki galo - tam tikru momentu nuslėpėte savo emociją, pagalvojusi: ”Vis vien jis nesupras” O gal nepasakėte, kaip jūs pati jaučiatės (t.y. panašiai į vyrą), palikusi sau moralinio pranašumo poziciją (“na, dabar matai, koks tu kiaulė?”). Tada ko gi jūs norite? Čia lyg nebaigtas lytinis aktas. Jeigu eitumėte iki galo, ateitų palengvėjimas. Po pykčio ateitų meilė.
O kaip dabar su dovanomis, vakarėliais ir svečiais? Jiems būtų gerai paskirti kuklią vietą - tai tik fonas. Fonas kam? Svarbiausiam dalykui - jūsų džiaugsmui. Kuris vėlgi dialektiškai turi ateiti po jūsų agresijos. Be agresijos džiaugsmas atrodo kažkoks netikras, pritemptas, arba iš viso neateina. Tik apie kokią agresiją mes šnekame? Apie girtų muštynes? Apie prievartinį savo galios parodymą? Ne. Tai visai neįdomu. Mes kalbame apie agresiją gerąja prasme. Tai gali būti:
- grumtynės juokais su savo vyru;
- mėtymasis sniegu lauke;
- kova su pagalvėmis;
- žaidimas “kas daugiau moka keiksmažodžių”;
- priverstinis eilėraščių skaitymas;
- bandymas aptaškyti šeimos narį, įėjusį į vonią jums joje sėdint;
- pasiūlymas perstatyti baldus vakare;
- garsus šūkavimas iš balkono;
- kryžiaus žygis į artimiausią miškelį, norint apginti eglutes nuo pjovėjų, ir t.t.
Matote: užtenka pakrutinti fantaziją ir joje atsiranda aibė geros agresijos pavyzdžių. O kur geroji agresija, ten ir džiaugsmas. Galų gale prisiminkite, kodėl toks populiarus rusų filmas “Likimo ironija”? Todėl, kad jame meilė ir džiaugsmas ateina būtent po agresijos, ir tai yra geras gyvenimiškas pastebėjimas. Tik prisiminkite: viskas eisis natūraliai, jei jūs būsite natūrali. Tiktai ateis ne iš karto, ir dar kainuos: teks nusimesti rimtumo, moralinio pranašumo ir protingumo kaukę.
Nes per visokias šventes ir karnavalus kaukes iš pradžių užsideda, o paskui nusiima. Ir kartais, nusiėmus šventinę kaukę, rezultatas viršija lūkesčius.
