Kiekvienais metais vykstu į tarptautinę išskirtinių liukso klasės kelionių parodą Londone. Tai pasaulinio lygio paroda, po kurios užsimezga daug naujų kontaktų, gimsta naujų idėjų. Po šių metų parodos įsigijau naujus partnerius Brazilijoje. Esu jais labai patenkinta. Kaip ir partneriais Azijoje: Japonijoje, Kinijoje, Tailande, Malaizijoje. Iki šiol man to labai trūko. Išvažiavusi ir pamačiusi kuo gyvena pasaulis, stengiuosi neatsilikti. Norisi spėti koja kojon su mada. Norisi tiems žmonėms, kurie gali sau leisti prabangesnę ir įdomesnę kelionę, pasiūlyti tai, kuo šiuo metu gyvena pasaulis.
Kaip seniai organizuojate egzotines keliones?
Veiklą šioje srityje pradėjau prieš dvejus su puse metus. Tačiau keliones organizuoju ne tik į egzotiškas šalis. Visiems atrodo, kad išskirtinių kelionių organizavimas ypatingas tuo, kad mano klientai keliauja į Šiaurės ašigalį tarp ledo luitų. Ne visiškai taip. Mano kelionių organizavimas yra išskirtinis tuo, kad stengiuosi maksimaliai patenkinti kliento lūkesčius. Tai apima ne vien aviabilietus ar viešbučius, bet ir laisvalaikio organizavimą užsienyje.
Aš padedu savo klientams, kurie neturi laiko sėdėti prie interneto ir užsisakinėti bilietų į teatrą ar nespėja paskambinti į restoraną dėl staliuko rezervacijos. Aš tai padarau už juos. Todėl jiems nereikia gilintis, kokį naują restoraną atidarė garsus virtuvės šefas, ar kur tuo metu veikia išskirtinai įdomi paroda. Visą informaciją surenku aš. Svarbiausia yra suprasti, ko nori ir ko tikisi klientas iš tos kelionės. Vieniems meno galerijos - vienas pagrindinių kelionės tikslų, o kitiems - visiškai neįdomus dalykas. Mano darbe labai svarbus psichologinis momentas. Kuo geriau išsikalbi su klientu, tuo geresnis rezultatas.
Ar daug keliaujate pati?
Likimas man nepašykštėjo kelionių ir už tai aš esu jam labai dėkinga. Mes daug keliavome su buvusiu vyru, vėliau - su draugais ir bičiuliais. Dabartinė mano veikla gimė iš meilės kelionėms. Iš kiekvienos aplankytos šalies grįždavau su daugybe kortelių ir brošiūrų. Kažkada, tvarkydama knygų lentyną, radau pirmąjį savo aplanką. Jame buvo daugybė iškarpų iš visų rusiškų, tuo metu ėjusių, žurnalų. Toks informacijos kaupimas - mano pomėgis, ilgainiui virtęs darbu.
Vadinasi, esate aplankiusi daugybę šalių?
Manęs dažnai klausia, ar esu pabuvojusi tose vietose, kurias siūlau savo klientams. Tai neįmanoma fiziškai (šypsosi). Mano klientų nukeliautų šalių spektras yra labai platus. Norėčiau būti pabuvusi visose tose vietose, bet neužtenka laiko. Kadangi turiu profesionalių konsultantų, dirbančių su skirtingais regionais ir pažįstančių tas vietas, galiu drąsiai rekomenduoti vykti ten, kur pati nebuvau. Nėra žmogaus, kuris būtų viso pasaulio specialistas. Aš taip pat nesu genijus. Egzotinių užsakymų atvejais tariuosi su tais žmonėmis, kurie dirba tik su tuo regionu. Net nebandau apsimesti, kad žinau daugiau negu jie.
Atrodo, kad organizuoti keliones, pačiai ten neapsilankius, gana sudėtinga.
Kol suorganizuoju kelionę, aš lyg ir pabūnu toje šalyje. Kartais, kai darbo metu man skambina draugai ir užduoda gyvenimiškus klausimus, atsakau, kad negaliu kalbėti, nes šiuo metu esu Brazilijoje. Baigusi pradėtą darbą pati jiems paskambinu. Kiekvieną kartą, atiduodama klientams kelionių paketą, pagalvoju, kad norėčiau ir pati tai išbandyti. Bet aš neabejoju, kad anksčiau ar vėliau tai įvyks.
Ar Jūsų kelionės taip pat būna suplanuotos nuo iki?
Pasakyti atvirai? Mano atveju, galioja posakis - batsiuvys lieka be batų. Savo kelionėms beveik niekada nerandu laiko. Netgi būsimos programos niekuomet neparuošiu. Atsišviečiu krūvą popierių ir skaitau lėktuve. Nebent važiuoju su draugais, tuomet jaučiu atsakomybę prieš juos. Kadangi turiu daug partnerių įvairiose šalyse, kartais man nereikia nieko organizuoti. Jie tai padaro už mane (šypsosi). Netrukus lankysiu savo partnerius Pietų Prancūzijoje. Jie manęs taip pat lauks jau su paruošta programa.
Kas paskatino imtis šios veiklos?
Šios veiklos ėmiausi todėl, kad ji man labai patinka. Ilgai negalvodama ir nesusidarinėdama verslo planų, pradėjau nuo kūrybinės idėjos. Pasakiau sau: na gerai, pabandysiu. Jei nepavyks, aš būsiu bent jau pabandžiusi. Net nežinau, kaip tai įvardinti. Gal moterišku požiūriu į verslą? Nekėliau sau didelių reikalavimų, nedariau spaudimo, gal todėl man sekėsi.
Ateityje ir toliau žadate dirbti viena?
Iki šiol dirbau viena, bet dabar suprantu, kad reikia daugiau žmonių: pati viena nebesugebu visko aprėpti. Reikia ieškoti bendraminčių ir pagalbininkų (šypsosi). Iš karto kurti didžiulio kolektyvo neplanuoju. Pradžiai užtektų ir trijų ar keturių žmonių, o tada - žiūrėsime. Kadangi visos naujovės mano gyvenime įvyksta rudenį, tai sąmoningai vasarą ir nedariau didžiulių pakitimų. Rugsėjo mėnesį planuoti pokyčiai ir įvyks. Labai daug pasikeitimų mano gyvenime įvyksta rudenį. Tiek profesinėje, tiek visose kitose srityse. Vis dar gyvenu mokykliniu ritmu. Man metai prasideda rugsėjo pirmąją. Kadangi pati turiu du vaikus, rugsėjo pirma man vis dar labai aktuali.
Būtumėte griežta vadovė?
Nesu griežta. Aš esu labai reikli. Tame ir problema. Kai žmogus griežtas ir reiklus - viskas tvarkoje, bet draugiškas ir reiklus... Kažkuriuo metu žmonės pradeda tuo draugiškumu piktnaudžiauti. Vis dėlto aš už draugišką atmosferą kolektyve. Diktatorė nesu ir, ko gero, nebebūsiu (šypsosi).
Ar po kelių metų kelionių organizavimo vis dar vadinate šį darbą išsipildžiusia svajone?
Tikrai svajonių darbas. Kiekvieną rytą padėkoju Dievui ir likimui už tai, kad kažkada ryžausi tuo užsiimti. Esu dėkinga ir savo draugui, kuris pastūmėjo ryžtis ir pasiūlė tai daryti.
Jūsų darbe, tikriausiai, labai reikšmingas sezoniškumas.
Dabar gyvenu rudens kelionėmis į Europą. Džiaugiuosi, kad lietuviai pradeda planuotis į priekį. Šiuo metu organizuoju keliones iki Naujųjų metų. Vienas klientas jau užsakė kelionę ir kitiems Naujiems. Čia jau rekordas (šypsosi).Turiu ir tokių klientų, kurie su manimi nuo pirmosios dienos. Tai - tarsi įvertinimas. Su tais žmonėmis esu jau kaip draugė, bičiulė. Oficialūs santykiai peraugo į draugiškus.
Kaip manote, kodėl vis labiau populiarėja proginės kelionės?
Viena iš priežasčių yra ta, kad turtingam žmogui sunku kažką padovanoti. O įspūdžio pinigais neįvertinsi. Kiekvienas daug mieliau prisimins skrydį ir vakarienę žvakių šviesoje nei dovanotą kaklaraištį.
Ką patartumėte tiems, kurių piniginė neleidžia mėgautis išskirtinai brangiomis išvykomis?
Atsakysiu taip, kaip neturėčiau. Manau, kad ir Lietuvoje įmanoma romantiškai pasipiršti ir suorganizuoti mylimam žmogui siurprizą. Tačiau dauguma mano klientų yra tie, kurie gali sau leisti daugiau ir įdomesnių dalykų.
Kas rodo daugiau iniciatyvos organizuojant egzotiškas keliones - vyrai ar moterys?
Anksčiau teminių kelionių organizavimu smarkiai pirmavo vyrai, tačiau dabar vis dažniau sulaukiu moterų. Jos labai noriai stebina mylimus vyrus.