Šiame miestelyje pinigus dalijo visiems, kam kilo grėsmė nukristi žemiau skurdo ribos. Visi žmonės, gaudavę išmokas, dirbo. Išmokos dydis buvo toks, kad už jį buvo galima susimokėti mokesčius ir išgyventi. Pinigai buvo mokami be jokių įsipareigojimų. Eksperimentas tęsėsi 5 metus, po to pasikeitė politinės jėgos, kurios nutarė, kad eksperimentas nenaudingas, todėl jis buvo nutrauktas.
Visi ten dirbę mokslininkai turėjo pasitraukti, taip ir nepabaigę savo skaičiavimų. 1800 dėžių su skaičiais, interviu ir dosjė buvo padėti į archyvus. Ir tik 2007 metais profesorės Evelyn L. Forget prašymu ir iniciatyva buvo pabaigta šio eksperimento analizė. Skaičiavimai parodė, kad šis eksperimentas buvo labai sėkmingas.
Kas daugumą nustebino labiausiai? Tai, kad žmonės, gaudami pinigų, už kuriuos nereikėjo atsiskaityti, nenustojo dirbti ir neatgulė ant sofos. Tiesa, kai kurie jauni žmonės sumažino savo darbo valandas, bet tik dėl to, kad jie pradėjo studijuoti. Jie pasirinko mokytis ir įgyti norimą profesiją. Tai buvo pripažinta labai pozityviu eksperimento efektu.
Kas dar atsitiko gero? Atgijo miestelio socialinis gyvenimas, daug žmonių užsiėmė savanoriška veikla. Pagerėjo net žmonių sveikata – apie 10 proc. sumažėjo išlaidos sveikatos apsaugai.
Idėja apie nemokamus pinigus pasirodė esanti visapusiškai naudinga. Tiek žmonėms, tiek ir pačiai valstybei. Būtent tai, kad pinigai buvo dalijami be jokių įsipareigojimų, labai skatino žmonių savarankiškumą ir atsakomybę.
Šis eksperimentas taip pat pademonstravo, koks svarbus žmonėms yra palaikymas ir pasitikėjimas.
Daugybė mokslinių tyrimų psichologijos srityje patvirtina, kad tik pasitikėjimas ir palaikymas padeda mums augti ir mokytis plačiąja prasme (St. Gilligan Ph. D). Ir šis eksperimentas taip pat puikus šių tyrimų rezultatų pavyzdys.
Kaip dažnai mes elgiamės priešingai ir net patys savęs nepalaikome, o kritikuojame? Ką jau kalbėti apie kitus. Juk daugelis žmonių bent intuityviai suvokia, kad negatyvi kritika nekuria nieko produktyvaus, bet tikrai gali sustabdyti net ir pačią gražiausią iniciatyvą.
Vieno seminaro metu St. Gilligan Ph. D kreipėsi į auditoriją klausdamas: „Kas iš jūsų yra nors kartą girdėjęs tokį vidinį „balsą“, kuris sako, kad jums nepavyks, kad jūs niekam tikęs ar kažką panašaus? Pakelkite, prašau, rankas.“
Pakėliau ir aš. Tada jis paprašė: „O dabar šiek tiek palaikykite ir apsidairykite.“
Pasukau galvą ir pamačiau aplink rankų mišką. Salėje buvo keli šimtai žmonių. Jie nedrąsiai dairėsi. Ir po truputį vis labiau šypsojosi, pamatę šį nuostabų vaizdą. Turbūt nebuvo nė vieno, kuris nebūtų pakėlęs rankos. Tada jis paklausė: „Ir kai jūs tai matote, ar galite man atsakyti, ar tai tikrai jūsų vidinis balsas, ar tą patį „balsą“ mes girdime visi? Tarsi tai būtų negatyvi, ore sklandanti įtaiga?“ Dažnai mes linkę manyti, kad tai vyksta tik su mumis.
Tai ką gi daryti su tuo vidiniu kritiku, kuris taip nuoširdžiai jums nepadeda? Juk tai jūsų pačių kažkada susiformavusi dalis. „Būkite dėmesingi, kai bendraujate su savo vaikais, nes tai, ką jūs jiems sakote, vieną dieną taps jų vidiniu balsu“, – teigia šviesiausi psichologijos atstovai.
Kaip tapti palaikymo grupe pačiam sau? Būdų yra daug. Pateiksiu porą paprastų ir veiksmingų.
Pirmasis būdas – susitarti su vidiniu kritiku. Galima paklausti, atsižvelgiant į tai, kad „jis“ sako. Pavyzdžiui, jei vidinis balsas kužda, kad tu nepasiruošęs/usi, klauskite kritiko savyje, ką reikia padaryti, kad būčiau pasiruošęs/usi, kaip suprasiu, kad jau pasiruošęs/usi, pagal kokius kriterijus, į ką turiu atsižvelgti, kad nesuklysčiau ir nenusivilčiau, o džiaugsmingai eičiau pirmyn į tikslą.
Kai tik leidžiate savo kritiškajai daliai išsisakyti, tarsi atidarote puodą ir išleidžiate garą. Taip galite gauti labai vertingų atsakymų. Ir tada jau galite veikti.
Antras būdas: kai jau norisi ar pagaunate, kad jau kritikuojate save, sustokite ir duokite sau pozityvų grįžtamąjį ryšį. Jo galima išmokti.
Štai kaip jis atrodo:
1. Pasakote tris pozityvius dalykus apie save – ką jūs darote gerai. Taip, tarsi kalbėtumėte apie kitą asmenį, tarsi matytumėte save iš šalies.
2. Vienas konstruktyvus pasiūlymas – ką kitą kartą darysite kitaip (pozityviai formuluojamas).
3. Pozityvus apibendrinimas.
Na, kad iš esmės jūs – šaunuolis/ė, nes tokie ir esate. Ir jūs tai žinote. Ir kai toks grįžtamasis ryšys sau pačiam/iai taps įpročiu, jūs pastebėsite, kad tampate dar labiau stipresni, kūrybingesni ir laisvesni. O jūsų gyvenimas prisipildys nuostabių, jums geranoriškų žmonių, naujų ir ryškių spalvų.
Nuo tos akimirkos, kai mes duodame leidimą sau šviesti, mes leidžiame šviesti ir kitiems. Nuo tos akimirkos, kai mes leidžiame sau klestėti, mes leidžiame klestėti ir kitiems. Ir būti laimingais.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!