Konkursui „Siek savo svajonės“: Giedrė Mok
**********************
Repo konkursas: Jungas - „Nepasiduok"
Andrius
********************************
Kai tu gimei
Kai tu gimei, už lango krito žvaigždės
tik užmerktom akim jų nematei
tave kely lydėjo aštrūs akmenys
širdin gyvon kiaurais delnais juos surinkai
ne šokolado skonis tau primena vaikystę
mama – pagieža auklėjo tave
ir baimė – sesė - į liūdesį suvystė
o tėvas alkis išlesė akis veide
nieks nevežė tavęs į cirką ar į kiną
gyvenimo spektakly pats aktorium buvai
suspaudęs kumščius nekentei pasaulio
kai pirmą smūgį paakin gavai
iš apmaudo išbalęs kas yra realybė
tu savo kailiu skaudžiai pajutai
kai liepė trenkti verkiančiai mergaitei
iš pikto juoko alpstantys draugai
nusviręs kumštis tapo tavo prakeiksmu
kai apspjautom akim po kojom žemės nematei
mergaitei liepė jie „tai spjauk jam į akis,
spjauk, kale tu...“
o ji nedrįso pasipriešint
Priedainis: bet tu nepravirkai
tokie kaip tu neturi ašarų, neturi ir jausmų
neturi ateities, neturi galimybių
prie dugno ir prie kvaišalų
kasdien tvirčiau juos riša realybė
kai medį sodinai už sandėliuko kampo
pavasarį pražydo balti balti žiedai
tu pirmąkart širdy nusišypsojai
nes mažas, mažas dar buvai
užaugo medis kreivas ir šakotas
kaip tavo siela ištroškusi narkotiko
ištroškus keršto sutilpusi maiše
klijais prakvipusi šlykščioj tamsoj nakčia
tu nemokėjai piešti saulės ir gėlių
kanapę išraitei už ką gavai vėl du
ir formulę tik vieną mokėjai mintinai
už 420 parduot save bandei
apspjaudytas, išniekintas, apstumdytas draugų
tu neturėjai kelio nebuvo išeičių
suradęs storą virvę šaką apsukai
pranešėjos balsas: Šalies spauda rašo: „neištvėręs patyčių nusižudė moksleivis“
Tik tai - ne apie tai
šaka nulūžo vėl šaipėsi draugai
Priedainis: bet tu nepravirkai
tokie kaip tu neturi ašarų, neturi ir jausmų
neturi ateities, neturi galimybių
prie dugno ir prie kvaišalų
kasdien tvirčiau juos riša realybė
tik tau nebuvo lemta prarasti žmogiškumo
nors degino ugnis sielą ir kūną
lyg padidėjus tavo proto radiacija
pakeitė tave ir visą situaciją
kai sutikai tu ją – mergaitę iš vaikystės
ir ji bučiavo tau akis
nušluostė išdavystę
nušluostė pyktį ir tavam dugne
suskambo viltį nešanti daina
ir tavo dainą nusinešė pasaulis
pradėjai kilt iš sąstingio apgaulės
kai pirmą honorarą tu gavai
pranešėjos balsas: Šalies spauda rašo: „triuškinantis debiutas – patyčias kentęs paauglys pakerėjo minią žiūrovų“
tik šįkart - apie tai
apspitę juokėsi kartu draugai
Priedainis: bet tu nepravirkai
tokie kaip tu neturi ašarų, bet turi jie jausmų
ir turi ateitį, turi galimybių
prie dugno ir prie kvaišalų
negrįš daugiau jų realybė
po daugel metų į kaimą kai grįžai
neblogą aparatą drąsiai vairavai
šalia sūnus kvatojo -
jam pasaką sekei
kaip tėtis jo čia augo ir buvo jis stiprus
ir kaip visi bijojo paliest jį nors pirštu
...
Kai tu gimei, už lango krito žvaigždės
tik užmerktom akim jų nematei
reikėjo tik sulaukt, reikėjo tik užaugt
ir liko praeity visi tavo skausmai
Priedainis: bet tu nepravirkai
tokie kaip tu neturi ašarų, bet turi jie jausmų
ir turi ateitį, turi galimybių
prie dugno ir prie kvaišalų
negrįš daugiau jų realybė
šiandien kita diena, kiti laikai
ne šokolado skonis tau primena vaikystę
nei cirko anei kino nematei
tik alkį, šaltį, patyčias, išdavystę...
Bet nesvarbu kuo tu gimei
svarbu, kuo patikėjai, kuo tapai
by Vilma Šidlauskienė
*********************
Tos pačios dienos niūrios,
Pražuvusios žmonių kultūros,
Smurto daugiau, nei miške medžių,
Laikas akyse sugriuvo.
Ką matau šiuolaikiniam jaunime?
Ką tėveliai iš atžalų augina?
Mergaitės nagus priaugina, juodi džipai,
Tamsinti langai jas prijaukina.
Nusiveda į kiną, kasytes pina.
O atrodo, savo vaikus nuo blogio ginam..
Gyvenimas sunkus - spalvotas kubas, bet matai, tik juodos lubos.
Prisimeni kaip kažkada gerai buvo?
Atsimeni patyčias, gautas "klyčkas"?
Kai tie vaikai, iš nieko norėjo būti dėmesio centru,
Bet ateitį virto nevertingu, vienu centu.
Būk docentu, o ne kokiu mulkiu,
Svarbiausia siekt savų tikslų.
Mes iš nieko virstam mase talentingų žmonių,
Besigydančių vaistais ar repu.
Buvau gilioj duobėj ir visko matęs,
Nuo patyčių iki smurto,
Bet tokius kaip jie, irgi ant žemės guldo.
Tapau "naglu" veidu,
Nors maniau, kad Dievas apleido.
Iš tiesų man pasikeisti leido.
Išgydo dūšią lyrika, rašyt pradėjau ir aš, su veide ramia mimika.
Repas - vaistas, o aš ligonis su svajone.
Svajone, kurią nuo vaikystės turiu,
Ir po truputį ją kuriu.
Prisimink, visada bus sunku,
Bet jei norėsi ir to sieksi,
Gali tapt iš taikinio ginklu,
Iš nieko mes virstam talentingu žmogum...
Marvinas
****************
Gyvenimas taisyklių neturi - tai mes jas laužom ir kuriam,
Visa kita reklamų projektai - nuo kurių tu pradedi rėkti,
Skausmas sukausto sielą - ir taip tau kiekvieną dieną,
Tu nori pabėgti, ištrūkti - ramybėj sekundę pabūti,
Bet norai kaip stiklas į sieną - sudūžta, tu vėl lieki vienas.
Aibė, galybė visokių naujienų - lyg spyruokliuojančių, šokančių sienų,
Ir tarp šių gyvenimo sienų - pilna keistų nesuprantamų temų,
Tiek kiek temų, tiek ir problemų,
Pilna nesuprantamų dilemų ir neaiškių schemų.
Kartais nesuprasdamas šių temų,
Ir atitrūkęs nuo problemų,
Gali išgirsti kaip juokiasi,
Ar kaip apkalbinėja,
Kaip šneka jie apie tave,
Ar aptarinėja tavo dieną.
O tu tik žiuri ir mąstai,
Ar verta kreipti dėmesį į tai
Po kiek laiko - sau tik pasakai:
Nestabdyk savęs, judėk į priekį,
Kažką prarasi - bet daug turėsi
Jie - žemai, o tu kyli aukštyn,
Tikėk, tu rasi tai ko ieškai, tikėk, tu rasi savo kelią,
Galbūt tu juos ir vėl stebėsi, tik šį kart iš aukštai.
PR:
Jie pasijuoks, bet greit nustos,
Išmok ignoruot ir apie juos negalvok.
Ir aš vėl tarp šių keturių sienų - sprendžiu šią sunkią problemą,
Jaučiuosi aš kaip nusikalęs,
Pamąstęs truputi, bet ir vėl atsigavęs
Problemos lyg ir nebėra, tai buvo tik iliuzijos para.
Visi mes bijome suklysti - bet kas iš to, jei nieko nedarysi
Užteks tau inkšti ir vaidinti
Pradėk kažką kažkur daryti.
Šiam pasaulį visi mes išsiblaškę, o kartais net ir išsitaškę
Atrodom mes lyg siluetai, šešėlių dvasios pilni miestai.
PR:
Jie pasijuoks, bet greit nustos,
Išmok ignoruot ir apie juos negalvok.
Gabrielė P.
*********************
Priedainis
Nesubrendę mano eilės-
Kaip ir aš, kaip ir aš,
Antrarūšės, antraeilės
Tik minioj į mases.
Nesubrendęs mano žodis
Nei iš ten, nei į čia...
Jis lyg liekana paklodės -
Tik maža atplaiša
Nesubrendę mano mintys,
Nevalia, nevalia
Jas rašyt, jomis dalintis...
Nekokia pabaiga.
1.
Šykštus likime, trupinius barstai,
O juk kažkam nepagaili net saujos.
Atleisk, kad aš taip tiesiai, paprastai,
Tai nedėkinga neviltis maištauja.
Žinau, kad man užteks ir ačiū Tau,
O vilčiai savo rasiu saugią vietą.
Ji pakanti. Atleiski jai, prašau,
Už nesaikingą troškulį turėtą.
Skalsus likime, mano pėdseky,
Aplenk mane ir man parodyk kelią,
Kuriuo beeidamas, jo pakrašty
Surasčiau ramią atilsio kertelę.
Trapus likime, seikėji retai-
Bijai išlepinti liguistą sielą-
Juk ne visi šios žemės padarai
Išlieka savimi patyrę gėdą.
Priedainis...
2.
Aš jau seniai neišnaudoju žodžių,
Nebestatau iš jų tuščių pilių
Ir jau seniai kitiems nustojau rodęs
Namus, susmukusius po netekčių.
Kampus paramsčius suręstais pastoliais
Iš laiko, iš gyvybės ir vilties,
Išklojas aslą savo metų guoliais,
Seniai jau nebeerzinu lemties.
Imu tik tai, ką pasiunčia likimas
Ir niekada nebeprašau daugiau.
Dėkoju, kad šis laikinas buvimas
Nevargina, kaip vargino anksčiau.
Priedainis.
Martynas S.
**********************************
Every breath I breathe
(intro su pried.)
Hey, je je je…
Every breath I breathe
I’ll be there for You
Even if You’re strong
Even if You’re not
Every breath I breathe
Ouhhh jeee…
Žmonės pyksta, miršta, baras
Kaip vanduo, o gal ir ledas...
Kyla riksmas, kyla karas...
Kaip tas „Supistas“ lėlių teatras.
Toj tamsioj, erdvei be orei
Laikas jau yra sustojęs...
Kiaurą naktį „Šunys“ loja
Tom mažom „Stiklinėm“ kojom.
Dėl „Kapeikos“ ar Garbės
Stumia „Draugą“ prie duobės
Gana sėdėt ir „Šūdą“ srėbt...
Laikas kilt ir vėl pradėt.
Širdie Liepsnok...ir siek Dangaus...
Prašau Tavęs... Tavęs Prašau...
Ieškok...Ieškok... Toliau...Giliau...
Širdy – Žvaigždžių
Žmoguj – Žmogaus
Tik tai „Lašai“ šalti lietaus.
(pried.)
Every breath I breathe
I‘ll be there for You
Even if You‘re strong
Even if You‘re not
Jaroslavas P.
*************************
Kokia prasmė, kiekvieną dieną
Nuleidus galvą, žiūrėt į pėdas?!
Pakelki galvą, pažiūrėk į dangų,
Gal matai tai, ko kiti nesupranta,
Gal matai pasaulį kitu kampu,
Kuriame tik tau sunku, o gal baisu?
Bet kaip ir pas kiekvieną, tų baimių apstu!
Baimė momento mori,
Bet jūsų niekas nebenori,
Norėjo, tik kai paslaugos reikėjo.
Norėjo, kai kažką apšmeižt galėjo.
Jie prieš save mažai žiūrėjo!
Nematė to, kuriam daug jėgų reikėjo,
Kad iš pelenų pakilt sugebėtų,
Kad savo olimpą pagaliau pasiekt pajėgtų!
O tu, dabar sugrįžti ten, kur ir pradėjai,
Kad padėkotum tiem, kurie netikėjo...
Jie kovot iki galo padėjo!
Kaip Ikaras skrisi, o paskui ir krisi,
Savo kelio ieškosi, bet pasiklysi, pasimesi ir ieškoti nustosi...
Suklupsi, galiausiai gal ir atsistosi,
Gerai pagalvosi ir nepasiduosi!
Paulius L.
**************************
“Aš Tu degam degam”
(intro su priedainiu) 2(du) 0(nulis) 1(vienas) 2(du) – City Sounda’s kala ritmu
“Aš Tu degam...šąlam...
Tu Aš degam degam...“
Pasmerkti, kurie nuolat Tylės... Pasmerkti, kurie nuolat Kentės...
Kai Tu esi „savo“ šalies dugne, Kas tie „Klounai“? Kurie sako Mums:
Kaip gyventi, ką valgyti, ką rengtis, kaip elgtis...?
Tu atsikelk nuo savo grindų šiandieną, nes rytoj jau bus „px“ vis viena...
Aš „dėjau“ ant visų Jų skriaudų, nes „Dievo vaikas“ esu!!
Žinau, kad tokių jau dienų nebus, kai blaškos sekundės vienodu ritmu
Atleisk man Dieve nuodėmes Tų, kurių niekad Kartu jau nebus... tarsi „gilzė“ kontrolinio šūvio metu...
(pried. 2x)
“Aš Tu degam...šąlam...
Tu Aš degam degam...“
Aš pats Sau priešas
Aš pats Sau draugas
O mano „Malda“ lyg skrendantis paukštis
Dieve, pasakyk kaip man gyventi?
Nes tik viltis ir svajonė bus tas spindulys...
Pasmerkti kurie nuolat Tylės... Pasmerkti, kurie nuolat Kentės... (2x)
Sudaužyk! Gyvenimą mano Tyla...
Nes ji yra visų smerkiama...
Sudegink mane laukine ugnim
Pakilsiu į dangų Aš savo viltim...
Širdis Mūs viena ir plaka vienodu ritmu visada... (2x)
(pried.2x)
“Aš Tu degam...šąlam...
Tu Aš degam degam...“
“Aš Tu degam...šąlam...
Tu Aš degam degam...“
Jaroslavas P.
**********************
Kai uždarai duris ryte, nieko nežinai, koks pasaulis, kokie žmonės ir kokie aplinkinių veidai.
Tu matai save, tu regi kitus, tačiau liūdesys pasirodo tiktai mums.
Tu žengi viena, du, tris, žingsnius, tačiau tu jautiesi nesuprastas, vienišas, bevertis žmogus.
Gyveni, jauti ir kenti kitus ir gyvenimas atrodo lyg pragaras danguj.
Jee, ouhhh...
Dažnai jaučiuosi užgultas bėdų ir rodosi pasaulyje negyvenu, o tik mirštu, jūroje jausmų, suvokti tai ganėtinai sunku.
Ir kai jaunas esi, savotiškai unikalus, tu bijai pasaulio, naujovių ir aplinkinių asmenų.
Nes ties beribe gyvenimo dalia, visados atsiranda kritikos našta, kurią pakelti iš tiesų nemenka problema.
Todėl sakau...
Gyvenimas yra beribė galimybė, net ir klupdamas tu gali pasiekti begalybę, nesvarbu, meilėje, asmenybėje ar tai jausmuose
Tu keliesi, priešiniesi ir gyvuoji, su savo ydomis, bėdomis ir jausmais, tu grindi ateitį sau ir savo asmenybei, tad pasiduoti nevalia,
gyvenimas yra didžiulė galimybė, net ir peikiamas, ignoruok kritikus ir dėmesio ištroškusius vaikus, kurie tik siekia dėmesio, tačiau užmirštą jausmus.
Žmogau...
Suprask, jog tu esi toks unikalus tik vienas ir nepaisant visko tu, tiktai tu, gali nuspręsti savo likimą, todėl daryk tai ką mėgsti, nes gyvenime pasirinkimų daugybė ir nebijok tu klysti, nes gyveni tiktai kartą, išbandyti viską verta, todėl nenuleisk savo rankų ir judėkime link tobulybės, kartu siekime žvaigždžių, nepaisydami bėdų...
Mantas
********************
„Siek savo svajonės“
Priedainis
Siek savo svajones ir neliūdėk,
Jei prireiks ir savo priešui padėk,
Jei pasidaro sunku ir viską mesti nori,
Atsimink, dėl ko pradėjai ir padidink svorį.
Rytas, žiema šalta ir baisu
O aš su tavimi mintyse ir dabar esu
kai manai, kad vienas likai
ir savo svajones atsisakei
prisimink, kad visad bus sunku
eit tolyn ir stebėt, kaip viskas sukasi ratu
mesti lengva ką pradėjai
bet ne dėl to tu iki čia atėjai
ir kai atrodo, kad jau ant žemės kritai
tiesiog stokis ir eik nors ir lėtai
niekas nesakė kad bus lengva apskritai
bet tu eini kai kiti guli
tu stiprėji, o jie tik žiūri
jie kalba daug, bet daro mažai
žiūrėk, tu juos už savęs jau matai!
Siek savo svajones ir neliūdėk,
Jei prireiks ir savo priešui padėk,
Jei pasidaro sunku ir viską mesti nori,
Atsimink, dėl ko pradėjai ir padidink svorį!
Kristupas
*********************
„Siek Savo Svajonės"
Patyčios - tai nereikalingas dalykas,
patyčios tiems, kas pavydi.
Jei tu patyrei patyčias, neatsigrežęs nueik ir palik tai - nesugrįš jos.
Tu nežiūrėk į tuos kurie daro bloga,
tu nerūkyk, negerk, užėjęs į salę išspausk visas jėgas kurios slypi tavyje, tegu visos bėdos lieka lietuje, eik savo keliu negalvok net apie bloga,
tavo pastangos ir siekimas svajonių neturi išeit į orą.
Yra amžina kova, tarp gėrio ir blogio, kas teisus nežinia, nes jų vienodai.
Pažiūrėdamas iš šono, tu matai - patyčios tai sunkumas, bet laikykis, kitąkart jie tave gerbs, ir kaip kempinė jie tavo praeitas kančias sugers.
Gyvenk be patyčių ir būk laimingas, visada svajok, nes svajonės pildos,
Jei tu manęs klausai, tai žinok, aš tariu tau gerą žodį, neklausyk tų, kas sako tau kažką bloga, geriau tu paklausyk manęs - niekada nepasiduok, svajok, viską dėl tikslų atiduok, nebijok surizikuot, pasistenk tik apie pozityvą tu galvot.
tik nepamiršk, visada atsiras tokių, kurie nesugeba įgyvendint savų tikslų, jie pavydės, žlugdys, bandys tave pargriaut, bet nepamiršk - galingesnis tu už juos, paklausyk manęs - niekada nepasiduok!
Gabija
********************
Siek savo svajones
Svajonės pildosi, tik reik turėt jų
Visi mokyklos suole galvoja, kuo nori būti
Geru kareiviu ar įžymiu sportininku
Bet išgirdę klasės draugai tik iš to pasijuokia
Tu galvoji, iš tavęs vieno juokias kiti?
Žinok, tu ne vienas, su tavim sportas ir muzika
Jūs galvojat, už kampo parūkius ir pagėrus jums padės? Nemanau, turėk aiškuų tikslą ir siek svajonių
Jei nesieksi, tu svajonių, būsi vergas ar pijokas
Dirbsi už centus ir gyvensi iš pašalpos
Priedainis:
Siek savo svajonės, nes dirbsi mėgiamą darbą
O kiti tavim džiaugsis, o kurie juokėsi iš tavęs
Pradės vertinti tave ir gailėtis, ką padarė
Tikėk, kad gali įgyvendint savo svajones
Neklausyk tų, kurie sako, kad negali,
Nes jie bijo rizikuoti ir ką pagalvos kiti
Tad mielas broli, neklausyk, ką sako kiti
O siek savo svajonių
Svajonės pildosi, tą aš žinau, aš tuo tikiu.
Valdas N.
*****************