Sveiki,
Gyvenome su draugu 7 m. Susilaukėme dviejų dukryčių. Gyvenime mūsų visko buvo: melo, išdavysčių. Jis dar neišsiskyręs su manimi savo šeimai pristatė kitą moterį, su kuria nuo pirmos dienos pradėjo gyventi. Su manimi negėrė, nerūkė ,su ja pradėjo ir gerti, rūkyti, jie kartu jau 9 mėnesiai. Bet mane atsimena dažniausiai kai su ja susipyksta arba girtas man skambina, atvažiuoja, prabūna savaitę, kalba, kad nebepaliks, bet vėl grįžta pas ją, o ji sužino, kad jis būna pas mane, bet priima.
Aš jį myliu, vaikams jo reikia. Ir taip gal kas mėnesį jis man meluoja, man apie ją negražiai kalba, o jai apie mane. Grįžęs pas ją su manim kokias 2-3 savaites nebendrauja. Kas jam darosi ir ką man daryti?
Pataria Viktoras Šapurovas, individualiosios psichologijos analitikas, seksologas:
Tikrai sudėtinga situacija. Sėkmingas šeimyninis gyvenimas priklauso nuo kelių dalykų. Pirmiausia tai: emocinis, dvasinis ir fizinis-seksualinis artumas. Iš laiško galima įtarti, jog yra problemų dvasiniame atitikime. Tai yra, kiek sutinka abiejų sutuoktinių šeimyninės vertybės.
Visuomenėje yra tikrai nemažai žmonių, kurie vaikystėje negavo teigiamos tėvų šeimyninio gyvenimo patirties. Jei šis vyras yra toks, tai jis tiesiog nemoka gyventi šeimoje ir nepajėgus. Mat, žmogus moka tik tai, ką matė tėvų šeimoje (jei jie jį augino).
Būna ir kitaip – tėvų šeima itin bloga ir tuomet vaikas užauga svajodamas apie visiškai kitokią šeimą. Tuomet jis nekopijuoja tėvų, bet stengiasi viską daryti priešingai. Tai geresnis variantas, bet teigiamų įgūdžių vis vien nėra. Todėl tai nėra lengvas kelias, kiekvieną kartą jis priverstas permąstyti ir naujai spręsti, kaip elgtis.
Šio vyro elgesys kaip ir patvirtina mintį apie nesugebėjimą palaikyti gerus šeimos santykius. Jis kelis kartus melavo, buvo neištikimas, dar neišsiskyręs pradėjo gyventi ir su kita moterimi. Vėlesnis elgesys rodo, kad jis ieško savo žmonoje guodėjos, iš esmės, motinos, kuri jį priimtų, kaip jis bepasielgtų.
Sprendžiant iš to, kad gyvendamas su žmona jis negėrė ir nerūkė, matyt , gyvenimas jam kėlė mažiau įtampos. Bet ir jis nebuvo harmoningas, kitaip jis neieškotų kitos. Galima įtarti nepasitikėjimą moterimis, vaikystėje problemas su motina.
Koks žmonos indėlis į šią situaciją? Laiške daugiau kalbama apie vyro trūkumus. Šeimos likimas turėtų priklausyti nuo abiejų sutuoktinių vienodai. Ar įvyko klaida sukuriant šeimą? Ar iki vestuvių turėta informacijos apie vyro probleminę vaikystę? Kokie buvo motyvai tekėti už šio žmogaus?
Net ir įsimylėję žmonės viską pastebi partneryje, bet neretai ignoruoja šią informaciją. Kartais tikimasi perauklėti, pertvarkyti būsimąjį vyrą ir tokiu būdu sutvarkyti situaciją. Deja, pakeisti kito žmogaus asmenybės neįmanoma. Tai gali padaryti tik pats žmogus su analitiko pagalba ir tik tuomet, kai pats to nori (be sutuoktinio spaudimo). Tai procesas ilgalaikis ir sunkus.
Kartais noras kurti šeimą su probleminiu žmogumi turi svarbių pasąmoningų priežasčių. Jos kyla iš moters vaikystės.
Galbūt vaikystėje susiformavo poreikis globoti būsimą vyrą. Tai labiau tikėtina, jei mergaitė tėvų šeimoje stebėjo motinos pasiaukojimą vyrui, kaip jis besielgtų. Kitas variantas – motina valdė savo vyrą, jis nuolankiai pakluso, kad ir veikdamas patyliukais už jos nugaros.
Tokie vyrai ieško kitų moterų kerštaudami valdingai žmonai. Užaugusi mergaitė pati to nesuvokdama išsirenka vyrą, kuriuo reikia rūpintis. O rūpintis paprastai reikia tuo žmogumi, kuris turi problemų. Ir nors niekas nenori turėti sunkumų su vyru, bet pasąmoningas noras valdyti ir rūpintis gali būti stipresnis. Tiesa, tokiu atveju moteris pastoviai nuvertina savo vyrą, išreiškia pretenzijas, kas jį papildomai verčia ieškoti kitos moters. Vėliau, gyvenimas su antra moterimi leidžia vyrui kontroliuoti savo pirmąją žmoną: jis ateina, kai sunku, jis turi laisvę, o žmona visą laiką laukia.
Kiek toks vyras gali būti vertingas kaip tėvas vaikams? Vienareikšmio atsakymo čia nėra. Svarbu, kaip jis sugeba kontaktuoti su dukromis, kai jis ateina. Vaikai paprastai laukia bet kokio tėvo, jei jis nekelia tiesioginio pavojaus. Jei santykis su vaikais yra, tai jį reikia saugoti organizuojant vaikų bendravimą su tėvu ir tuomet, kai jis gyvena antroje šeimoje. Svarbu, kad motina atskirtų savo gyvenimo su šiuo vyru perspektyvą nuo vaikų santykių su tėvu. Net ir negyvenant kartu įmanoma užtikrinti gerus (ar geresnius) kontaktus su vaikais. Tuomet vaikai mažiau nukentės nuo šių skyrybų.
Turite problemų, klausimų? Rašykite: psichologui@delfi.lt. Psichologai, seksologai neatsakinėja asmeniškai, atsakymai publikuojami DELFI rubrikoje GYVENIMAS.