Tie, kas mano, kad erotiniai romanai – tik moterims skirta literatūra, pamiršta, kad šimtmečius jos kūrėjai buvo tik vyrai. Ir jeigu šiais laikais ir moterys imasi plunksnos, tai ne tik todėl, kad domėtųsi šia delikačia tema.
Štai prisiminkime triukšmingai išgarsėjusį romaną „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“ – ar jis jau toks erotinis? Primityvus tekstas, pasikartojančios scenos, pagražintos grubiais žodeliais. Siužetas nesudėtingas – milijardierius, kurio turtai padeda išryškinti jo seksualumą, suvilioja merginą...
Moterys, ilgą laiką kaltintos, kad yra pernelyg susivaržiusios, dabar mano, kad būtina pripažinti savo seksualines fantazijas, atmesti draudimus ir išstatyti viską visų akivaizdoje. Tačiau vulgari kalba retai kada sujaudina iš tikrųjų.
Iš kitos pusės, argi negaila, kad vyrai savo ruožtu nesistengia sukurti savo kalbos, padedančios išreikšti seksualumą? Nebūtinai skaitydami ar kurdami erotinius tekstus, bet parodydami savo giliausius erotinius potyrius, visiškai kitokius nei moterų.
Jei teigtumėme, kad erotinė literatūra domina tik moteris, reikėtų pripažinti, kad ir vyriškas seksualumas susijęs vien su fiziologija. Lyg susijaudinimui vyrui užtektų pamatyti moters sėdmenis ar krūtis. Gal toks būdas ir egzistuoja, bet jis toli gražu ne vienintelis. Vyrai, taip įpratę žiūrėti į moteris, greitai supranta, kad tai veikia tik kurį laiką.
Kai santykiai tampa pastovūs, reikalinga kūryba. Jeigu vyras tam nepasiruošęs, jis turės vėl ieškoti naujų primityvaus susijaudinimo šaltinių. Toks stereotipinis vyrų elgesys, kai svarbi tik fiziologija, kaip bebūtų keista, moterims atrodo normalus, juk vyras tokiu atveju nebepasineria į svajones, kuriose jos gali ir nebūti pagrindinėmis veikėjomis.
Ta pačia logika remdamosi moterys mano, kad sėklos išsiveržimą visada lydi orgazmas, tokiu būdu vyro patenkinimas visada jų rankose.
Ir svarbiausia, moterys pradeda manyti, kad jų dvasinis pasaulis žymiai turtingesnis nei vyrų. Jos retai įsileidžia juos į savo seksualinių fantazijų pasaulį – joms būtina tikėti vyriškų jausmų primityvumu.
Tai dar vienas pavyzdys, kaip dviejų skirtingų lyčių atstovai atsiduria stereotipų pinklėse, kurios tik trukdo jų santykiams.