Tai suprantama – moteriai už tokio vyro pečių nebuvo ko baimintis, nes jis visada sugebės ją aprūpinti viskuo, ko reikia, apgins pavojaus atveju bei „užprogramuos“ pilnaverčius, sveikus palikuonis.
Viduramžiais vyro idealas buvo riteris. Aistringai ir karštai tarnaujantis savo idealui, Širdies damai, valdovui, tikėjimui ir tėvynei, pasirengęs viskam, kad nuo pavojaus apsaugotų brangiausius žmones. Tokiam vyrui nebuvo nieko svarbiau už pareigą, garbę ir ištikimybę.
Skirtingai nuo pirmykščio pasaulio stipriosios lyties atstovų, jo įvaizdyje atsiranda tam tikrų sentimentalumo, jausmingumo ir romantikos požymių. Viduramžiais viskas jau nebe taip, kaip pirmykščiais laikais: anuomet užgrobei, atėmei iš kito, užvaldei – vadinasi, tavo.
O viduramžių vyrams išryškėjo garbingesni ir gražiosios lyties atstovėms labiau priimtini jausmai. Jie pasirengę bet kokia kaina užkariauti širdies damos prielankumą, skirdami jai nesuskaičiuojamus romansus, jos garbei vykdydami žygdarbius ir panašiai.
Bet esmė išlieka ta pati: jis – riteris, vadinasi, tikras vyras, galintis apsaugoti damą nuo pavojų, užsitarnauti guolį, turintis perspektyvų gauti aukštesnes riteriškas pareigas.
O dabar apsvarstykime šiuolaikinę visuomenę. Ko mums šiais laikais reikia iš vyrų? Kad jis galėtų aprūpinti ir išmaitinti savo šeimą, išsaugoti, apginti ją, išspręsti visus kylančius sunkumus, visas problemas, imtis atsakomybės sprendžiant svarbius klausimus. Kitaip tariant – vyras turi būti toks, kad už jo pečių moteris jaustųsi kaip už akmeninės sienos.
Vargu ar kas prieštaraus tvirtindamas, kad ne tai yra svarbiausia.
Suprantama, be visų jau išvardintų dalykų, šiuolaikinis vyras turi būti ir puikus meilužis. Kitaip, kad ir koks nuostabus žmogus jis bebūtų, moteris gali tiesiog nustoti juo domėtis, nes seksas, nors ir ne visuomet yra pagrindinis idealaus vyro įvaizdžio atributas, visgi nėra mažiau svarbus už kitas vyro idealo dedamąsias, būtinas laimingam gyvenimui.
Be abejo, kiekviena moteris svajoja apie kažkokį savo idealą, apie tą žmogų, kuris atitiks jos tikro vyro įsivaizdavimą, apie tokį, kuris puikiai atitiks jos pasaulėžiūros rėmus.
Sakoma, dėl skonio nesiginčijama. Bet visgi, sutikite, kad šis tvirtinimas taikytinas tik kai kurioms išorinėms vyro savybėms: jo figūrai, plaukų spalvai, akims, įvaizdžiui, elgesio manieroms ir panašiai. Dėl kitų dalykų, be abejonės didžiosios, daugumos moterų nuomonės turėtų sutapti.
