„Gal pamėgink tenai greičiau pastimuliuoti, labiau paspausti? O gal tu dar neišbandei vibratoriaus?“ – pasiūlė įsidrąsinusi bičiulė, kai jai papasakojau apie savo „bėdą“.
Jeigu tik jį atsidarytų mano stalčių ir išvystų vis pasipildančią sekso žaisliukų kolekciją, labai gerai suprastų, kad dar vienas vibratorius – ne išeitis, pradeda pasakoti 25-erių metų moteris. Jinai prisipažįsta dar nepatyrusi orgazmo ir akivaizdžiai turi ką pasakyti toms, kurios jo irgi niekada nepatiria. Toliau – jos pasakojimo tęsinys iš portalo „HuffPost“.
Kadangi esame iš tiesų artimos, gvildenti intymias temas mums labai įprasta, taigi, nieko stebėtino, kad draugė ėmė ir papasakojo man apie orgazmą, kurį patyrė besimylėdama su menkai pažįstamu pleibojumi. Būtent orgazmas yra būtinas elementas visų mano bičiulių kalbose apie seksą. Jau į valias prisiklausiau, koks jis fantastiškas, koks visa apimantis, be to, pasiekiamas tiek ir su partneriais, tiek griežiant solo. Aš ko nors panašaus papasakoti negaliu, ir kai tai paaiškėja, man, aišku, pažeriama patarimų, kaip pagaliau pasiekti kulminaciją.
Dabar jau savo seksualinį gyvenimą vertinu teigiamai. Esu visai patenkinta tuo, ką patiriu su partneriu ir masturbuodamasi. Visgi to protą aptemdančio malonumo lygmens, apie kurį šitiek prikalbėta ir prirašyta, pasiekti dar neteko. Žodžiu, orgazmas manęs dar neištiko.
Esu be galo dėkinga už visą palaikymą ir patarimus, kurių sulaukdavau iš patikimų bičiulių. Visgi nuo nerimo jie neišgelbėdavo, mat mintyse kartojau klausimą „Ar normalu, kad būdama 25-erių nesu patyrusi orgazmo?“
Pradėjau masturbuotis būdama 14-os. Bent jau dariau kažką, ką maniau esant masturbacija. Būtent tada pastebėjau, kad jaučiu malonumą atlikdama pratimus liemeniui, pvz., tokius, kuriuos darant reikia atsigulti ant nugaros ir kelti kojas.
Kadangi buvau varžybose dalyvaujanti plaukikė, treniruodavausi ne mažiau kaip penkis kartus per savaitę. Vieną dieną po treniruotės pamaniau, kad pratimai ypač įkaitino, bet ir nuvargino. Tikrai žinau, kad kai kurioms moterims intensyvūs pratimai pilvo raumenims stiprinti gali sukelti orgazmą, bet aš tik treniruojuosi, kol pavargstu arba apima nuobodulys. Tai štai tą patį galiu pasakyti ir apie masturbaciją.
Paauglystėje žodį „orgazmas“ buvau tiktai girdėjusi: nei ką jis reiškia, nei kaip pasiekti tai, ką jis įvardija, dar nežinojau. Norėdama patenkinti savo smalsumą ir bent kiek „apsišviesti“, sėdau prie „Google“ ir daug nemąstydama įvedžiau klausimą „Kaip patirti orgazmą?“ Akimirksniu gavau galybę paieškos rezultatų – ištisą sąrašą publikacijų, kurių antraštės skambėjo maždaug taip: „Kaip pasiekti beprotiškai svaiginantį orgazmą“, „Kaip kuo greičiau pasiekti kulminaciją“, „7 orgazmo pasiekimo būdai, kuriuos PRIVALOTE išbandyti“, „Su šiais vibratoriais orgazmą patirsite vos po kelių minučių“, ir taip toliau, ir taip be pabaigos.
Iš pradžių straipsniai labai traukė – juk buvau keturiolikmetė, kuriai magėjo pažinti savo kūną. Deja, ilgainiui jų turinys pradėjo gluminti. Nė viename aš neradau netgi užuominos, kad to orgazmo įmanoma ir nepasiekti, kad yra moterų, kurios nepatiria orgazmo. Buvo kaip tik priešingai: straipsnių autoriai it susitarę bruko mintį, kad orgazmas pasiekiamas visoms.
Deja, man nieko neišėjo. Stimuliavau kuo įvairiausias sritis, kaitaliojau ir tempą, ir stiprumą, ir techniką. Dar besimokydama koledže išmėginau keletą sekso žaisliukų, pasižiūrėdavau pornografijos, galop leidausi į santykius su vaikinu ir iš tiesų tapau seksualiai aktyvi.
Turiu pripažinti, kad masturbaciją lig šiol laikau tikra palaima, kurios dažnai pasiilgstu, nors mano atveju toji palaima kiek kitokia negu orgazmas. Aš tikrai susijaudinu ir jaučiu malonumą. Tas malonumas vis stiprėja, kol priartėja prie to taško, kurį pasiekus, mano įsitikinimu, įvyksta orgazmas. Visgi nepaisant milžiniško malonumo, palaimingos viršūnės taip ir nepasiekiau.
Anksčiau kartais galvodavau, kad galbūt patiriu orgazmą, tiksliau, kad tai, ką patiriu, yra orgazmas, o kalbos apie jo ypatingumą – pramanai. Vis dėlto gydytojai ir bičiuliai, išgirdę tokius mano samprotavimus, tiesiog pasakė, kad jei iš tikrųjų patirčiau orgazmą, iškart suprasčiau, kad tai jis.
Kai jau buvau išstudijavusi nemažai pornografinio turinio, kaip reikiant ištreniravusi pilvo dugno raumenis, išmėginusi įvairiausias masturbacijos technikas, perskaičiusi keletą knygų sekso tema, pasimylėjusi su keliais parneriais, išbandžiusi sekso žaisliukus, netgi mėginusi medituoti ir užsiimti sąmoningumo didinimo praktika, taip pat peržvelgusi marias internetu pasiekiamų mokslinių straipsnių ir apžvalgų, supratau, kad visos priemonės jau išbandytos.
Neįsivaizdavau, ką dar galėčiau išmėginti, tačiau minties, kad privalau pasiekti orgazmą, jokiu būdu nepaleidau. Spaudimas, kurį pati sau dariau, buvo milžiniškas, tačiau aukščiausią laipsnį pasiekė, kai prasidėjo seksas su pirmuoju ilgalaikiu partneriu. Neturėjau nė menkiausio noro vaidinti. Buvau įsitikinusi, kad reikia atvirai prisipažinti apie tai, kas mano atveju neįmanoma. Maniau, kad tada pavyks atsikratyti streso ir glamonėtis bei mylėtis žaismingai eksperimentuojant.
Aš, žinoma, norėjau, kad mūsų seksas būtų „normalus“ – kad kartu „baigtume“, bet privalėjau mesti iš galvos įprastą „normalaus“ sekso apibrėžimą, turėjau vyti šalin negatyvias mintis, nustoti krimstis dėl to, kas man užginta, ir pasistengti pasinerti į meilės žaidimus. Taigi, verčiau save pakeisti požiūrį. Deja, nesugebėjau numatyti, kaip, išgirdęs apie mano „nesėkmes“, pasijus partneris.
Pati tikrai nepuoselėjau nė menkiausių lūkesčių, kad partneris prives mane iki orgazmo. O štai jis jautė, kad privalo būti tas, kuris suteiks man tokį malonumą. Visaip bandžiau paaiškinti, kad mano orgazmo nebuvimas neturi pūti priežastis, kodėl jis negalėtų mėgautis seksu. Deja, nejaukios akimirkos ir augantis nepasitikėjimas vis labiau temdė mūsų santykius, taigi, galop išsiskyrėme.
Jis buvo man neištikimas. Kodėl taip elgėsi, aš tiksliai nežinau. Tik įtariu, jog priežastis – noras užsiimti „normaliu“ seksu ir taip užpildyti mūsų intymiuose santykiuose žiojėjusią tuštumą. Žinia apie neištikimybę mane ne tiktai sukrėtė, tačiau ir privertė suvokti, kokie įtempti tapo mūsų santykiai dėl mano patiriamų sunkumų.
Mėginimai suprasti, kas vyksta su mano kūnu, nesiliovė nei iki santykių nutrūkimo, nei vėliau. Po eilinės nesėkmės sukildavo aklas ryžtas nenuleisti rankų – ieškoti kitų būdų. Laimei, uolus interneto naršymas galop privedė prie informacijos apie anorgazmiją ir kitus seksualinės funkcijos sutrikimus.
Kas yra anorgazmija? Tai negebėjimas pasiekti orgazmo, nepaisant intensyvios tikslinės stimuliacijos. Šią būklę gali lemti begalė veiksnių – tiek fiziologinių, tiek psichologinių. Iškart savęs paklausiau, ar būtent tai ir yra mano problema. Ir jeigu man būdingas šitas sutrikimas, ar turiu liautis vertusi save patirti orgazmą?
Kreiptis su tokiais klausimais į gydytoją buvo antras teisingas žingsnis. Ginekologė patarė koncentruotis į lėtas įžangines glamones, o masturbuojantis visiškai atsipalaiduoti ir t. t. Deja, net jos vertingi patarimai nepadėjo.
Užtat netrukus gavau progą įsitikinti, kad išeitis iš keblios padėties ir iš tiesų atsiranda kaip tik tada, kai jos mažiausiai tikiesi. Taigi, visai atsitiktinai į rankas man pakliuvo viena knyga. Pasiekti orgazmo ji nepadėjo, bet įtampą ir nerimą gerokai apmalšino.
Knygos, apie kurią užsiminiau, pavadinimas – „Better Sex Through Mindfulness“. Kaip rašo jos autorė Lori Brotto, beveik 50 proc. amerikiečių moterų patiria kokių nors seksualinės funkcijos surikimų, įskaitant ir sunkiai pasiekiamą orgazmą. Knygoje pateiktos apžvalgos ir apibendrinimai, taip pat paaiškinimai, kas yra seksualinė disfunkcija, padėjo suvokti, kad begalei įvairaus amžiaus moterų būdingos mane kamuojančios problemos. Vadinasi, nesu vienintelė? Vadinasi, neturiu jaustis vieniša?
Daugybės kompleksų atsikračiau ir pasidomėjusi seksologės Ericos Marchand darbais. Vienas vertingiausių patarimų, kuriuos teko išgirsti, skambėjo maždaug taip: „Nesunku pasijusti taip, tarsi privalome spinduliuoti seksualumą ir pasirodyti tobulai, kad partneris būtų patenkintas ir mūsų geistų. Visgi suvokusios, kad mums (arba kitiems) būdingas tokios rūšies perfekcionizmas, turėtume suklusti ir jam nepakusti, o pamėginti jo atsikratyti.“
Galbūt sutiksite, kad kalbos apie seksą ir seksualumą neretai verčia jausti didelį spaudimą būti „normaliems“. Vis dėlto aš labiau norėčiau būti atvira ir nemeluoti – nei su sau, nei būsimiems partneriams. Aš noriu tiesiai šviesiai pasakyti, kas teikia man malonumą. Noriu mylėdamasi ir masturbuodamasi jaustis laisvai, nesidrovėti, o atsipalaiduoti ir atsiduoti geismui.
Vien todėl, kad nesugebu patirti orgazmo, seksualinėje srityje nesu pernelyg ryžtinga. Nors problema išliko, vis dėlto man ramiau: dabar jaučiuosi taip, it būčiau gavusi leidimą mėgautis savo pastangomis pasiekti orgazmą. Dabar jau sugebu nuvyti nerimą ir pasidžiaugti savo kūnu bei kelione link palaimos.