Prieš metus jie vėl atsitiktinai susitiko, ir, kaip ji paaiškino, abu iškart pajuto stiprų geismą, tarsi elektra būtų trenkusi. Mes atvirai pasikalbėjome apie jos potraukį jam, ji papasakojo apie tai, kaip vieną popietę jinai jį suviliojo, jiedu pasimylėjo, o ji pajuto tokį stiprų orgazmą, kokio nėra jautusi gyvenime. Vėliau jie reguliariai susitikdavo kartą per savaitę per pietus (mano bute Londone) ir mylėdavosi.
Labai greitai mudu su partnere nusprendėme apsigyventi kartu, o jos meilužis ėmė lankytis mudviejų bute kartą ar du kartus per savaitę. Man sunkiausia buvo suprasti, kad jam ji jaučia tik geismą, ir tai nekelia pavojaus mudviejų meilei. Negalėčiau jos prašyti atsisakyti tokio malonumo (jis 20 metų jaunesnis už mane ir 15 metų jaunesnis už ją, tad mes jai galime suteikti visiškai skirtingą malonumą). Supratau, kad problema manyje, o ne joje.
Dabar tarp mūsų trijų neliko nejaukumo, mes draugiškai bendraujame, o jiedu nesidrovi demonstruoti abipusės traukos prie manęs. Man malonu matyti, kaip jie vilioja ir erzina vienas kitą prieš seksą, o tada triukšmingai mylisi kitame kambaryje. Manęs tai nejaudina erotiškai – man tiesiog smagu, kad du žmonės gerai leidžia laiką.
Ji nenori, kad ir aš turėčiau meilužę, todėl aš lieku monogamiškas, ir jaučiuosi laimingas.
Būdami nuoširdūs, atviri ir pasitikėdami vienas kitu mes atradome mudviem tobulai tinkančių santykių formulę.