Konsultuoja psichologė Jovita Žibūdaitė:

Skirtingi lūkesčiai

„Noras atostogauti atskirai nuo partnerio gali kilti dėl skirtingų priežasčių, nebūtinai susijusių su santykiais. Galime būti pavargę nuo darbo ar kito krūvio, turėti skirtingus pomėgius ar atostogų lūkesčius. Tendencija atostogauti kartu ar atskirai yra susijusi su partnerystės trukme, žmonių temperamentu, psichologine atmosfera poroje“, – teigia psichologė, santykių ekspertė Jovita Žibūdaitė. Poros, išgyvenančios įsimylėjimo etapą, pirmus metus nori būti tik drauge, o vėliau atostogų tipą nulemia ilgainiui susiformavę įpročiai.

Porų konsultantė pažymi, jog intravertiški žmonės dažniau nori atostogauti atskirai, net kai santykiai yra puikūs. Ekstravertams gali būti sunku priimti šią savybę. „Tiesiog intravertai atsigauna ir pasikrauna pabūdami vienumoje, o ekstravertai – kontaktuodami su kitais. Įdomu tai, kad beveik visose porose vienas partneris būna labiau intravertiškas, o kitas – ekstravertiškas, dėl ko gali kilti skirtingi lūkesčiai“, – priduria specialistė.

Pasak J. Žibūdaitės, norą atostogauti atskirai gali lemti tvyranti psichologinė įtampa. „Nereikia skubėti vertinti partnerio sprendimo kaip būtinai neigiamo. Atostogos atskirai neišspręs įtampos priežasčių, bet gali padėti atrasti resursų pasikalbėti apie problemas. Vien tai, kaip reaguosime į partnerio norą atostogauti atskirai ir kaip seksis dėl to susitarti, gali suteikti daug informacijos apie save ir santykius“, – sako pašnekovė.

Psichologė siūlo atmesti stereotipus, esą pora turi atostogauti tik kartu ir išsiaiškinti, ko nori kiekvienas partnerių: „Vienoms poroms tinka atostogos drauge, kitos renkasi poilsį atskirai. Vienos puikiai sutaria buityje, tačiau ne per atostogas. Kitos laukia bendro laiko kartu, nes pajunta didesnę bendrystę nei kasdienybėje. Normalu yra tai, kas normalu kiekvienai porai. Orientacinis kriterijus, padedantis įsivertinti, kaip sekasi suderinti poreikius, yra tai, kiek įtampos ir konfliktų sukelia derybos bei pačios atostogos“.

Asociatyvioji nuotr.

Galimybė tobulinti santykius

„Vienas garsiausių porų santykių tyrėjų, psichologas dr. John‘as M. Gottman‘as teigia, jog net laimingiausios poros gali turėti visiškai skirtingus požiūrius tam tikrais klausimais. Svarbu, kaip žmonės moka bendradarbiauti susidūrus tiems požiūriams. Bendradarbiavimas nėra vengimas, aklas prisitaikymas ar konkuravimas. Tai gebėjimas girdėti kito žmogaus poreikius ir gerbti asmenybės skirtumus, – pasakoja J. Žibūdaitė. – Konfliktų psichologijoje bendradarbiavimas yra išmintingesnė taktika už kompromisus, nes padeda susitarti, labiau suprasti save ir kitą.“

Pasak psichologės, paprasčiausias būdas pritaikyti bendradarbiavimo taktiką yra po kiekviena kylančia problema, pvz., „Partneris nori atostogauti atskirai“, ieškoti pasislėpusio nepatenkinto poreikio, pvz., „Jaučiuosi nesvarbus“. Taip pora, kuri nesutaria dėl atostogų, gali aptarti, kas padėtų nepatenkintam partneriui pasijausti svarbiam. „Kalbėtis apie nepatenkintus poreikius reikia drąsos ir emocinio raštingumo. Ne veltui bendradarbiavimas yra laikoma brandžių santykių taktika“, – teigia porų konsultantė.

Palanga laukia Joninių

„Jeigu po partnerio noru atostogauti atskirai slepiasi ne bėgimas nuo problemų, o noras labiau atrasti save, pailsėti sau priimtinu būdu, puoselėti savo pomėgius, paremdama jo sprendimą, antroji pusė kuria palaikančius santykius, kuriuose yra pakankamai laisvės ir erdvės augti tiek kaip atskiroms asmenybėms, tiek kaip porai“, – darnos receptu dalinasi J. Žibūdaitė. Visiems žmonėms yra reikalinga erdvė ir laikas sau. „Nuolat bendraudami su partneriu rizikuojame sulieti skirtingas asmenybes ir tapti neįdomūs vienas kitam. Juk mus traukia autentiškumas. Tose porose, kuriose toleruojami atskiri partnerių poreikiai, pomėgiai ir veiklos, kyla mažiau nesutarimų dėl laiko sau net ir atostogaujant kartu“, – atskleidžia psichologė.

Kai pora nėra kartu, nesukuria bendros patirties, tačiau tai nėra kenksminga santykiams, jei išlaikoma abiem partneriams priimtina pauzė ir bendravimo intensyvumas. „Jei po atostogų nenorime pasakoti įspūdžių arba partneriui nerūpi, kaip mums sekėsi, nebėra dalijimosi. O kuo mažiau dalijimosi, tuo mažiau džiaugsmo. Jeigu taip nutiko, verta išsiaiškinti, kodėl pora atitolo. Tikėtina, kad procesas įvyko kur kas anksčiau prieš atostogas“, – įsitikinusi santykių ekspertė.

Reikia dirbti su savimi

Pats blogiausias pasimatymas

Nenoras išleisti partnerį atostogauti atskirai pirmiausia sukelia gynybines reakcijas, kurios gali atrodyti kaip pasitikėjimo stoka, nesaugumas, savinimasis. J. Žibūdaitė siūlo užduoti sau kelis klausimus: „Nuo ko iš tikrųjų ginu save? Ar kyla reali grėsmė? Ar partneris bendradarbiauja su manimi? Ar mums pavyksta susitarti, kaip bendrausime jam išvykus? Koks bendravimas būtų abiem malonus, priimtinas? Ir galiausiai, ką veiksiu partneriui išvykus? Kokia veikla atpalaiduoja mane? Kokie žmonės emociškai praturtina ir padidina pasitikėjimą savimi?“.

Nuoširdus rūpinimasis savo poreikiais padeda geriau suprasti ir partnerio poreikius. Reikalingas suvokimas, kad šiuolaikiniam protinį darbą dirbančiam žmogui atostogos ir poilsis yra be galo svarbūs psichinei ir fizinei sveikatai atkurti. Pasak psichologės, svarbu sau ir savo partneriui leisti eksperimentuoti, ieškoti kiekvienam tinkamiausio poilsio būdo.

„Nežinant, kaip elgtis su kylančiomis emocijomis, galima lengvai sukelti konfliktus. Taip atsiranda nesusikalbėjimai, kontrolė, nereikalinga įtampa. Paskui stebimės, kodėl partneris nenori atostogauti kartu. Emocijos, net jeigu kyla santykiuose, visų pirma yra ne santykių, o mūsų pačių reikalas. Bėda ta, kad nežinome, kaip su jomis elgtis“, – pabrėžia pašnekovė.

Ji primena, jog emocijoms nereikia paaiškinimo, nereikia klausimų, kodėl taip jaučiamės ir kas dėl to kaltas. „Kadangi mūsų psichika yra įkūnyta, kiekviena, net pati aštriausia emocija tėra kūno pojūtis, kuris nori būti pastebėtas. Paprasčiausias būdas padėti sau yra sutelkti dėmesį į kūną bandant surasti, kurioje vietoje koncentruojasi emociją. Galbūt pilve, krūtinėje, galvoje? – pasakoja J. Žibūdaitė. – Kiekviena emocija tenori, kad pabūtume su ja jautriai ir švelniai, pakvėpuotume, negąsdindami papildomomis mintimis ar išvadomis. Taip, kaip pabūtume su sau brangiu žmogumi.“