Kitas didelis iššūkis liekant su piktu partneriu - stengtis jį pakeisti. Transformacijai gali kliudyti keturi pagrindiniai dalykai: aukos mentalitetas, kaltės perkėlimas, laikinas narcisizmas, neigiamų savybių priskyrimas.
Pikti žmonės mano, kad jie paprasčiausiai reaguoja į neteisingą pasaulį. Jie dažnai jaučiasi įžeisti to, ką jie suvokia kaip apskritai nejautrumą jų „poreikiams“. To rezultatas - jie linkę jaustis puolami, kai jiems bandoma parodyti, kad ir jie gali būti neteisūs.
Pikti žmonės nusistato aukštus standartus tam, ką jie turėtų gauti ir ką kiti žmonės turėtų jiems padaryti, todėl jie dažnai būna nusivylę ir įžeisti, reikalauja sau daugiau teisių. Žvelgiant iš jų perspektyvos, jiems atrodo teisinga, kad jie turėtų gauti kompensaciją už nuolatinius nusivylimus.
Štai jų logika:
„Ir taip sunku būti manimi, neturėčiau dar ir plauti indų!“
„Aš engiamas vyras, tu turi man gaminti vakarienę!“
„Aš engiama moteris, tu turi mane palaikyti!“
Neretai pyktį sukelia įprotis dėl nepatogių emocinių būsenų kaltinti kitus. Pikčiurnos suverčia kaltę dėl savo emocijų kažkam kitam ir tampa bejėgiai, negalintys savęs kontroliuoti. Vietoje to jie naudoja tą adrenalino varomą energijos ir pasitikėjimo pliūpsnį, kuris ateina su susierzinimu ir pykčiu, tokiu pat būdu, kaip kad dauguma mūsų kas rytą užsipliko puodelį kavos.
Tokį įprotį suformuoti lengva, kadangi susierzinimas ir pyktis turi analgezinių savybių - jie suteikia energijos pliūpsnį ir numalšina skausmą. Jie padidina pasitikėjimą ir jėgos jausmą, o tai kur kas geriau nei jaustis bejėgiu ir pažeidžiamu dėl tų dalykų, kurie iššaukė kaltės perkėlimą.
Jei jaučiate pyktį ir susierzinimą, greitai iš energijos ir pasitikėjimo viršūnės vėl nusmuksite į abejones savimi, energijos sumažės. Ir tai tik fiziologinis atsakas, o kur dar depresyvus poveikis to, ką padarote pikti ir dėl ko vėliau gėdijatės, tarkime, kai įskaudinate mylimus žmones.
Kaltės dėsnis - galiausiai apkaltinamas artimiausias žmogus. Jūsų įširdęs partneris veikiausiai dėl santykių problemų kaltins jus - o gal apkaltins apskritai dėl savo nenusisekusio gyvenimo - todėl nebus itin motyvuotas keistis.
Turėjau šimtus klientų, kuriems buvo klaidingai diagnozuotas arba kurie klaidingai sau diagnozavo narcizistinį asmenybės sutrikimą. Nors profesionalai neturėtų diagnozuoti klientų, kurių neištyrė, šią klaidą padaryti lengva su tais, kurie yra nuolat susierzinę ir pikti. Ir išties susierzinę mes visi esame narcizistiški.
Adrenalino pliūpsnio paveikti, visi jaučiasi svarbūs, svarbesni už tuos, kurie sukėlė pyktį. Visi turi klaidingą pasitikėjimo jausmą (jei ne aroganciją), siekia manipuliuoti, negali jausti empatijos, kuomet būna susierzinę.
Pykčio ir susierzinimo būsenas lydi susiaurėjęs, sustabarėjęs mąstymas, kuris išdidina ir pabrėžia tik neigiamus elgesio ar situacijos aspektus. Pikčiurnų tendencija priskirti piktavališkumą, nekompetenciją ar netinkamumą tiems, kurie su jais nesutinka, paverčia derybas itin sudėtingu reikalu. Mes visi linkę nuvertinti tuos, kurie sukėlė mums pyktį. Net jei tai lieka tik mūsų galvoje ir yra neišsakoma, negatyvumas veikiausiai bus atskleistas artimuose santykiuose.
Gyvenant su piktu partneriu, lengva užstrigti uždarame rate, galvojant: „Kai mano partneris susitvarkys su nuoskauda, kuri sukėlė jo pyktį, tuomet jis bus labiau atjaučiantis“. Tiesa ta, kad jūsų partneris neišgis netapęs labiau atjaučiančiu. Atjauta nugali aukos mentalitetą, kaltės perkėlimą, laikiną narcisizmą ir neigiamų savybių priskyrimą.
Atjauta sugrąžina mus prie humaniškumo esmės. Jūsų atjauta išgydys jus, bet ne jūsų partnerį.
Atjaučiantis atkaklumas
Reikalaujant partnerio pasikeisti, jūsų emocinė būsena, kuri yra svarbesnė nei jūsų naudojami žodžiai, turi kilti iš gilaus įsitikinimo, kad partneris neišgis, kol neišmoks atjausti. Jūs turite būti įsitikinę, kad jūs ir jūsų šeima nusipelno geresnio gyvenimo, ir turite užsibrėžti to siekti. Svarbu savo partnerį pamatyti ne kaip priešą ar oponentą, bet kaip žmogų, kuris, blogai elgdamasis su jumis, išduoda svarbiausias savo vertybes.
Kreipkitės į partnerį su atjauta, pasakykite kažką panašaus, tik savo žodžiais:
„Nei vienas iš mūsų nėra partneris, kokiu norėtume būti. Žinau, kad aš nesu, ir esu įsitikinęs, kad širdyje tau nepatinka, kaip mes reaguojame vienas į kitą. Jei mes ir toliau taip elgsimės, imsime nekęsti savęs. (Tai žeidžia ir mus, ir mūsų vaikus). Mes turime tapti supratingesni, labiau atjaučiantys, labiau vertinti vienas kitą visų mūsų labui.“
Kadangi jūsų partneris negali išgyti neišvystęs didesnio atjautos jausmo, geriausias dalykas, ką galite padaryti - atkakliai reikalauti, kad partneris su jumis elgtųsi su pagarba, kurios nusipelnėte, jei jis nori išlaikyti santykius. Jūs turite patys demonstruoti atjautą ir to reikalauti iš partnerio.