Mano istorija kiek kitokia nei daugelio. Bet nieko čia keisto, aš jau seniai žinau, kad esu kitokia nei visi kiti. Tik labai sunku objektyviai pateikti situaciją, jog suprastumėte, kur slypi problema, bet pabandysiu. Nuo pat mažens buvau itin drovus vaikas, nemėgau žmonių, ypač, jei jie mane kalbindavo. Buvau šiek tiek laukinukė, kuriai labiau patikdavo būti vienai nei su draugais, kuri labiau pasitikėjo savimi nei žmonėmis.
Tikriausiai būtent tada pradėjo formuotis mano toks charakteris bei suvokimas apie pasaulį. Aš tikėjau, jog pasaulis yra tobulas, vientisas ir išbaigtas, bet supratau, jog toks mano užsidarymas nuo pasaulio riboja mane ir aš praleidžiu daug smagių dalykų, dėl kurių kada nors galbūt gailėsiuos. Tad po truputį pradėjau analizuoti save, rašyti dienoraštį, skaityti knygas apie gyvenimą, jo prasmę, apie tikėjimą. Visoje toje kelionėje buvo užklupęs gan sunkus etapas, kuris tęsėsi daugiau nei metus, bet galiausiai įvyko lūžis.
Vieną dieną supratau, jog aš taip pat esu tobula, vientisa ir išbaigta. Tik nuo manęs priklauso, koks bus ar yra mano gyvenimas. Viskas priklauso nuo mano pasirinkimų. Pradėjau atsiverti ir sau, ir pasauliui. Pradėjau keliauti, lankyti kursus, tobulėti įvairiose srityse, kokias man gyvenimas pasiūlydavo. Išsiugdžiau tokias savybes, kaip pagarbą kiekvienam žmogui, kurį sutinku, neišsenkantį optimizmą, visada stengiuosi, kad mano artimiausi draugai būtų laimingi ir dėl jų tikrai padaryčiau labai daug. Niekada neskaičiuoju pinigų, jei suplanuoju kokį nors siurprizą; niekada nepamirštų jų gimtadienių, žinau jų mėgstamus ir norimus dalykus ir (ne)tyčia pasitengiu juos gauti, kad jie būtų dar laimingesni.
Taip, man patinka daryti gera. Tikriausiai esu ta maksimalistė altruistė idealistė, kuri galėtų atiduoti viską, kad kitas žmogus pasijustų laimingas, nes aš tada laiminga. Tad atrodytų, kur slypi problema? Problema mano idealizmas. Aš to paties tikiuosi ir iš jų. To paties dėmesio ar smulkmenų, kurios kartais atrodo savaime suprantamos. Ir kartais taip skaudu būna, jog aš taip stengiuosi dėl jų, o jie dėl manęs ne. Bet aš žinau, jog negaliu kelti tokių aukštų reikalavimų, kuriuos keliu. Tad problema irgi ne čia.
Galbūt nuskambės keistai ir narciziškai, bet aš sau atrodau tobula. Aš niekada negalėčiau išduoti mylimo žmogaus, ar kelti jam grėsmę, nesu valdinga ar pavydi, turiu gyvenime tikslų ir sėkmingai jų siekiu, neturiu kompleksų ir itin pasitikiu savimi, man lengva bendrauti įvairiomis temomis, sakyčiau esu ganėtinai universalus žmogus, kuris gali bendrauti su įvairiais žmonėmis, niekada neparodau, jog esu geresnė už kitus, priešingai geriau pasirodysiu silpnesnė ir nusileisiu kitam, vengiu konfliktų ir stengiuosi argumentuotai ir ramiai išsiaiškinti situaciją.
Galėčiau vardinti ir vardinti. Bet, matyt, ir taip jau sudariau įvaizdį, jog esu pasipūtus. Bet taip nėra, aš tiesiog noriu, jog tiksliai įsivaizduotumėte situaciją. Tad, tikroji problema. Santykiai su vyriškąja gimine. Nesuprantu, kodėl, bet negaliu užmegzti stabilių santykių. Friends with benefits, be statuso, be įsipareigojimų, šiam vakarui, porai savaičių ar mėnesiui galėčiau taip apibūdinti savo santykius su vaikinais. Ir sakydama „santykius“ turiu omenyje ne tik rimtus santykius, bet dažnai ir patį bendravimą. Visada pastebiu, jog man tampa… nebeįdomu.
Ir nežinau, ar tai keliami aukšti standartai, ar esu prisiskaičiusi per daug, bet toks vaizdas, jog nerandu lygiaverčio sau, kuris sugebėtų išlaikyti mano dėmesį. Keistis man? Ne ten ieškau? Ne laikas? Nesuprantu. Ypač, kai pamatau merginas su savo vaikinais ir nors tos merginos ir atrodo lėkštos, tuščios, vulgarios, bet ne vienos. Tada tik dar labiau pradedu mąstyti, kad galbūt per stipri asmenybė esu ir per daug stengiuosi būti geru žmogumi. Juk nelabai kam tokio reikia. Bet jau mano atveju. Bet mano optimizmas ir čia manęs nepalieka. Aš žinau, jog galiausiai viskas bus gerai, tiesiog kartais tikrai įdomu, kodėl gerų mergaičių niekam nereikia?
Dovilė (vardas pakeistas)
Atsako Linga Švanienė, integralinio neuroprogramavimo psichoterapeutė:
Sveika, Dovile,
Ačiū už įdomų ir aktualų (tikrai ne tik tau vienai) laišką. Kaip psichoterapeutė atkreipiau dėmesį į tai, kad vaikystėje buvai laukinukė, nepasitikėjai kitais žmonėmis. Nepasitikėjimas žmonėmis, kaip supranti, neatsiranda iš nieko. Tikėtina, kad ankstyvajame savo gyvenimo laikotarpyje, kurio dabar neprisimeni, teko patirti vaikui sunkiai pakeliamas psichines traumas. Toliau pasibraukiau tavo žodžius apie sunkųjį laikotarpį, po kurio sekė lūžis. Žinau, kad ne laiško ir tuo labiau ne straipsnelio paskirtis yra nagrinėti, ką tada išgyvenai, tačiau didelė tikimybė, kad dalis atsakymų į tau šiandien rūpimus klausimus slepiasi ir ten.
Aš matau, kad esi įdomus žmogus, tačiau žinau, kad nesi tobula. Sakymas „esu tobula“, dar nereiškia, kad taip yra iš tikrųjų. Tai gali būti patogi iliuzija, kuria užsidengus, darosi tau lengviau gyventi (bet tai nereiškia, kad lengviau yra kitiems su tavimi). Tačiau iliuzija pridengia realų gyvenimą. Pavyzdžiui, tau kilo klausimas, kodėl draugai neatsilygina tau tuo pačiu gerumu, kurį tu jiems teiki. Tau atrodo, kad tu jiems duodi būtent tai, ko jie nori. Negaili dovanoms pinigų. Tačiau ar žinai, kad priimdamas brangias dovanas žmogus gali pradėti jaustis skolingu, o būti skolingu nepatinka niekam. Tokiu būdu su brangia dovana galima įteiki ne tik džiaugsmą, bet ir nevisai malonų jausmą. Santykiai su kitais žmonėmis ganėtinai subtilus reikalas, kuriame svarbu kitus ne tik matyti ir girdėti, bet ir jausti, kas iš tiesų vyksta už to, ką matai ir girdi.
Pažiūrėkim į dovanas dar vienu kampu. Kiek brangių daiktų dovanojimas išreiškia tavo pačios tobulybės patvirtinimą, o kiek tai, kad draugas tau svarbus? Gal dalis teisybės yra ir tame, kad išleista didelė suma yra reikalingesnė tau pačiai, nes simbolizuoja tavo dosnumą? Galbūt draugai nesąmoningai tai jaučia, todėl neatsilygina tuo pačiu. O gal tiesiog naudojasi tavimi – kodėl nepasinaudoti, jei Dovilė tokia dosni ir jai patinka tokia būti…
O santykiuose su vaikinais, kaip matau, Dovile, ilgainiui tau pasidaro nuobodu. Žmonės nuobodūs gali atrodyti tik iš paviršiaus. Standartiniai tik veidai-kaukės, o už jų slepiasi individualybės, nepaprastai įdomūs nepakartojami pasauliai. Tačiau jie atidaromi ne kiekvienam. Viena iš būtinų sąlygų, kad kitas tavimi pasitikėtų ir atsivertų – nuoširdus domėjimasis tuo žmogumi. Ne stengimasis jam įtikti. Ne laukimas jo dėmesio sau. Ne siekimas naudos sau. O domėjimasis, užmirštant save, kaip aš atrodau, kokia turiu būti.
Dar viena būtina sąlyga nuoširdiems santykiams – drąsa pačiai atsiverti. Drąsa pamatyti savo žaizdas, savo vidinį netobulumą. Tik tada galėsi suprasti, priimti ir kito žmogaus skausmą, rūpesčius, abejones. Net būsi dėkinga jam už tai, kad pasidalino savo skauduliais. Tačiau kartu svarbu ne tik kitą suprasti, bet ir išlaikyti savo ribas, kad netaptum servetėle ašaroms sugerti ar takeliu kojoms nusišluostyti. Žodžiu, bendravimas yra lyg ėjimas įtemtu lynu, kada nors kiek per daug pasvirus į vieną ar kitą pusę, prarandama lygsvara, nutrūksta ryšys.
Rašai, kad sau keli labai didelius reikalavimus. Įsivaizduoju, kiek energijos ir pastangų reikia tam, kad atitiktum susikurtą savęs idealios vaizdinį. Deja, ne kiti kalti, kad jie tinkamai negula į tavo tobulą pasaulį. Kviečiu į tave skaudinančius įvykius pažiūrėti kaip į ženklus, nurodančius, kad tavo tobulumo vaizdinyje yra spragų. Tai suvokus, galima pamatyti, kuria linkme reikėtų toliau tobulėti. Tiesa, prieš keičiantis būtina pripažinti sau, kad nesi tobula.
Dovile, kviečiu įsivertinti savo gyvenimą pagal prof. S.Kovaliovo gerovės žvaigždę. Aš čia žvaigždės nepiešiu, o tik surašysiu jos 5 spindulių reikšmes, kurias įvertink nuo 0 iki 10. Kaip supranti, nulis reiškia „visai blogai“, o 10 – „geriau būti negali“.
1.Sveikata (bendras įvertinimas)
1.1. Fizinė sveikata (kitaip sakant, kūno sveikatos lygis)
1.2. Psichinė sveikata (čia turima omeny, kaip jaučiuosi, kokia mano nuotaika ir pan.)
1.3. Dvasinė sveikata (ar suvokiu savo gyvenimo prasmę, kaip jaučiuosi naudinga šiame pasaulyje)
2.Santykiai su kitais
3. Meilė/ seksas (bendras įvertinimas)
3.1. Meilė (ar mano gyvenime yra žmogus, kurį myliu. Tėvai nesiskaito)
3.2. Seksas (ar esu juo patenkinta ir kiek)
4. Darbas (ar man patinka mano darbas)
5.Materialinė gerovė (ar tai, ką turiu, ką uždirbu ir/ar gaunu, atitinka mano lūkesčius ir norus).
Žemiausi įvertinimai reiškia, kad toje srityje ar srityse yra kur augti, todėl vertėtų padirbėti. Tik tai daryti reikėtų ne dėl to, kad taptum nepriekaištingai tobula, o tam, kad tiesiog būtų smagu gyventi. Juk svarbiau būti laiminga, nei teisia ar tobula. Priimk savo netobulumą, ir atsiras žmonių, priimančių tave tokią, kokia esi. Įsivaizduoju, kad tarp jų bus ir tas vaikinas, kuris pamils tave, o tu jį. Galimas dalykas, kad santykiai su juo nesiklostys tobulai, tačiau tavo gyvenime ims pūsti gaivus žemiškas vėjas, budinantis gyvybę ir kviečiantis tolesniam tobulėjimui. Ir taip iki žemiško gyvenimo pabaigos. Sėkmės!
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!