Psychologies.ru interviu su profesoriumi apie brandžią seksualinę meilę ir apie tai, ko nežinojo garsusis Zigmundas Froidas.
– Ar žmogaus seksualumą galima tirti moksliškai?
– Sunkumai kyla tiriant fiziologinius procesus: reikia ieškoti savanorių, kurie sutiktų užsiimti seksu prižiūrimi medikų, apkabinėti tam tikrais davikliais. Tačiau iš psichologijos pusės sunkumų neįžvelgiu, išskyrus vieną: specialistai dažnai gėdijasi užduoti teisingus klausimus apie seksualinį gyvenimą.
– Specialistai? Ne jų klientai?
– Taip! Drovūs yra ne tiek pacientai, kiek psichoterapeutai. Ir be reikalo: jeigu užduosite tinkamus klausimus, kurie remiasi pokalbio logika, gausite jums reikalingą informaciją. Greičiausiai specialistams trūksta patirties ir žinių, kokius būtent klausimus apie kliento seksualinį gyvenimą ir kada, reikia užduoti.
Svarbu, kad psichoterapeutas būtų brandi asmenybė, emociškai atvira. Bet kartu gebėtų suvokti ir primityvius išgyvenimus.
– Jūs daug kalbate apie brandžią seksualinę meilę. Kiek ji susijusi su žmogaus amžiumi?
– Fiziologiškai seksualinei meilei žmogus subręsta paauglystėje arba ankstyvoje jaunystėje. Tačiau jeigu jį kamuoja sunkūs asmenybės sutrikimai, brandai pasiekti prireikia daugiau laiko. Nemažą įtaką turi ir gyvenimiška patirtis. Tačiau nemanykite, kad brandūs seksualiniai santykiai galimi tik sulaukus keturiasdešimties. Juos puoselėti gali ir dvidešimtmečiai.
Kažkada pastebėjau, jog partnerių asmeninės patologijos nėra kriterijus, pagal kurį galima prognozuoti, kaip klostysis poros santykiai. Pasitaiko, kad du psichiškai visiškai sveiki žmonės susijungia ir tai virsta pragaru. O kartais du žmonės, turintys sunkių asmenybės patologijų, gyvena darnoje.
– Kokią įtaką gyvenimo su partneriu stažas vaidina seksualinei brandai. Ar tai pasiekiama nugyvenus su vienu partneriu visą gyvenimą, ar reikia, pavyzdžiui, trijų?
– Manau, jei žmogus geba mokytis, jis pasimokys ir iš nesėkmių. Todėl net nesėkmingos santuokos patirtis gali padėti tapti brandesniam ir garantuoti naujos partnerystės sėkmę. Tačiau jei žmogus turi rimtų psichologinių problemų, jis nieko neišmoks ir kiekvienoje santuokoje kartos tas pačias klaidas.
Gyvendamas su vienu partneriu taip pat gali pasiekti seksualinę brandą. O gali ir nepasiekti. Pasikartosiu – daug kas priklauso nuo asmenybės psichologinės organizacijos tipo.
– Ką naujo jūs žinote apie meilę ir seksualumą, ko nežinojo Zigmundas Froidas?
– Na, pradėkime nuo to, kad mes nelabai gerai suprantame, ką žinojo ar nežinojo Froidas. Jis sakė, kad nenori rašyti apie meilę, kol ši kels jam problemų. Tad galima daryti išvadą, kad šios problemos jis taip ir neišsprendė. Nepriekaištaukime dėl to: tai labai žmogiška ir visiškai nenuostabu. Milijonai žmonių to nepajėgia.
Tačiau mokslas šiandien apie meilę žino tikrai daugiau nei Froidas. Jis, pavyzdžiui, manė, kad investuodami libido į meilės santykius eikvojame jo „atsargas“. Tai – didžiulė klaida. Libido – ne nafta ar anglis, kad jo atsargos baigtųsi. Puoselėdami santykius mes kartu turtiname ir save. Froidas manė, kad moterų superego ne toks ryškus kaip vyrų. Klaida. Taigi psichoanalizė vietoje nestovi.
– Jūs teigiate, kad brandus seksualumas leidžia santykį su partneriu kaip objektu?
– Turiu omenyje tai, kad sveikuose, harmoninguose seksualiniuose santykiuose gali būti panaudoti visi seksualiniai impulsai: sadizmo, fetišizmo, vujarizmo ir kiti. Ir šių seksualinių pasitenkinimų objektu tampa partneris. Tai visiškai natūralu: visi seksualiniai impulsai savyje turi ir erotinių, ir sadistinių komponentų.
Svarbu tik atminti, kad brandžiuose santykiuose partneris, kuris tampa šių impulsų objektu, sutinka su jų pasireiškimu ir taip pat patiria malonumą. Priešingu atveju, kalbėti apie brandžią meilę neverta.
– Ką jūs palinkėtumėte jaunai porai vestuvių išvakarėse?
– Palinkėčiau mėgautis savimi ir vienas kitu. Neriboti savęs nuostatomis, kas sekse normalu, o kas ne; nebijoti fantazuoti ir ieškoti pasitenkinimo. Be to, svarbu, kad kasdienis jų gyvenimas būtų paremtas norų sutapimu. Kad būtų dalijamasi pareigomis, o problemos sprendžiamos kartu.
Galiausiai būtų puiku, jei jų vertybės bent jau neprieštarautų vienos kitoms. Na, jie nebūtinai per prezidento rinkimus turi balsuoti už tą patį kandidatą. Daug svarbiau, kad būtų panašus gėrio ir blogio suvokimas, dvasiniai siekiai. Jie gali tapti poros vertybių sistemos pagrindu. O tai – vienas patikimiausių tvirtos partnerystės pagrindų.