Psichologo atsakymas
Man Jūsų situacija puikiai pažįstama iš laiškų ir konsultacijų. Nepasiteisinusios viltys ir lūkesčiai, nejaukūs (kartais netgi erzinantys vyrą) bandymai jį paversti tokiu, koks jis nėra, kad šis įkūnytų šventinį džiaugsmą – tai priežastys, dėl kurių liejamos karčios ašaros. Tačiau nepraraskite vilties.
Kaip man pavyko suprasti iš laiško, jūsų vyras – patikimas, bet šiek tiek niūrokas žmogus, užsispyrusiai nenorintis suprasti jūsų užuominų. Tikitės, jog jis taps galantišku džentelmenu ir geruoju stebukladariu viename asmenyje.
Jūs klausiate, kodėl yra būtent taip, o ne kitaip. Gali būti, kad augote šeimose, kur šeimyniniai vaidmenys buvo įsivaizduojami skirtingai, tačiau jūs abu nieko nedarėte tam, kad atrastumėte naujus vaidmenis, kurie tiktų tiek jūsų vyrui, tiek ir jums pačiai.
Kadangi laišką vis dėlto parašėte jūs, o ne jūsų vyras, leisiu sau įsivaizduoti galimą išeitį iš šios jūsų bendrai sukurtos aklavietės. Pirma, jums vertėtų nustoti laukti, kada gi jūsų vyras pavirs Kalėdų Seneliu, fėja bei idealiu vyru viename asmenyje. Kitaip kalbant, vertėtų pripažinti realybę.
Jei jums brangi jūsų santuoka, galimi keli variantai. Aš aptarsiu tik du galimus scenarijus. Pirmasis variantas – tai kantrus vyro auklėjimas. Nors vis tik nevertėtų tikėtis, kad jis pavirs Kalėdų Seneliu, tačiau kiekviena jo šypsena, nupirkta smulkmena ar pasivaikščiojimas su vaikais suteiks jam džiaugsmo.
Kalbant atvirai, šis kelias manipuliacinis, tačiau juk jūs vis tiek juo manipuliuojate, klausdama, ką jis jums nupirks. Antrasis variantas – pagalvoti apie tai, kokie jūsų poreikiai lieka nepatenkinti ir kaip juos pati galėtumėte išpildyti. Jei taip stipriai norisi oro balionų ir gėlių, yra galybė būdų, kaip tai galėtumėte gauti.