Pats nemaloniausias vyras vidutinei statistinei moteriai yra sėkmingas, savarankiškas, intelektualiai išsivystęs, neblogai uždirbantis vyriškis be kenksmingų įpročių ir su visiškai normaliu charakteriu. Ypač jeigu turi dar ir pakankamai patrauklią išvaizdą.
Taip, taip. Būtent toks vyras, kuris, kaip byloja stereotipai, laikomas moterišku idealu. Būtent šis tipažas labiausiai ir siutina moteris.
Tiksliau, viskas klostosi pamažu. Etapais. Iš pradžių, savaime aišku, moteris tokiu susižavi. Iki soties atsivalgiusi įvairiausių marginalų, moteriškė ima laikyti tokį vyrą tikra likimo dovana ir visų mergautinių svajonių išsipildymu. Ir negeria, ir paskui moteris nelaksto, ir nemuša, ir normaliai uždirba, ir būstą turi, ir ne debilas, ir ne mamytės sūnelis, ir veiklus, ir visuomenėje gerbiamas, ir ne skuduras, ne psichopatas, ir simpatiškas, pasitikintis savimi. Tiesiog svajonė!
O paskui, laikui bėgant, paaiškėja, jog ne viskas taip paprasta.
Vyras ne alkoholikas, ne narkomanas ir ne lošimų maniakas, o tai trukdo žmonai paimti į savo rankas pinigų kontrolę su lozungu „kad nepragertų ar nepraloštų”.
Jis nelaksto paskui svetimus sijonus ir tai trukdo tokiai žmonai pačiai nuklysti į kairę su lozungu „tau galima, o man ne?!”
Jis nemuša, nesmurtauja, ir tai trukdo moteriai atrodyti giminaičių, draugių ir visuomenės akyse vargše, nelaiminga auka. Be to, tie vyrai, kurie mušasi, paskui dažniausiai atšliaužia pabrukę uodegą taikytis ir tenkina visus kaprizus.
Jis normaliai uždirba ir dėl to neleidžia moteriai vadovautis lozungu „aš jį išlaikau!” O jeigu jis dar ir protingai su pinigais tvarkosi, tai tokio netgi neišmelši.
Jis turi būstą, reiškia, moteriai teks gyventi jo teritorijoje ir įvesti ten savo tvarkos, savų taisyklių jau nesigaus. Ir jeigu kils konfliktas – jo jau neišvarysi, teks pačiai lagaminus krautis.
Vyras intelektualiai išsivystęs, ir tai reiškia, kad jai pačiai teks skaityti ne tik bulvarinius moteriškus romanus, bet ir kalną rimtų knygų, kad galima būtų kažkaip bent priartėti prie jo lygio. Ir vis tiek, ką jau čia slėpti, šalia intelektualo atrodysi kvailokai.
Jis ne mamytės sūnelis ir moteriai tai užkerta bet kokią galimybę stoti į sąjungą su anyta, kad vyrui būtų daromas „bendras poveikis”. Be to, jeigu jis visiškai nepriklausomas nuo mamos, tai greičiausiai yra apskritai nepriklausomas nuo moterų, nelaiko jų deivėmis, valdovėmis ir nemato reikalo šliaužioti prieš jas ant kelių.
Jis veiklus, dėl to ir moterį verčia pakelti užpakalį iš patogaus krėslo, išjungti feisbuką ar serialą ir pagaliau užsiimti kokiais nors naudingais darbais.
Jį gerbia visuomenė, o moteriai tai trukdo pačiai tapti VIP persona jų poroje. Ne tu sublizgėsi pilko vyrioko fone, o atvirkščiai.
Jis ne skuduras ir ne mazgotė, sugeba priimti sprendimus ir moteriai tai atima bet kokią galimybę pakišti jį po padu.
Jis ne psichopatas, o tai neleidžia barnio metu lakstyti pas kaimynus su klyksmais „Gelbėkite, užmuš!”, šitokiu būdu išsireikalaujant įvairių gėrybių, mainais į atsisakymą kviesti policiją.
Jis simpatiškas, reiškia, traukia moterų dėmesį. Jau nesigaus žeminti ir trypti jo fraze „Kam tu toks reikalingas, išskyrus mane!” Nesigaus ir šantažuoti išsiskyrimu.
Jo psichika stabili, ir tai neleis suptis emocinėmis sūpuoklėmis, kaip būna su girtuokliais ir psichopatais, kai agresijos pliūpsnius keičia „medaus mėnesiai”.
Jo pasitikėjimas savimi neleis žmonai įpiršti jam kaltės jausmo, jai nesigaus sutrypti jo savivertės savo pašaipomis, patyčiomis, kitokiais pažeminimais.
O dar labai blogai, kad toks vyras labai gerai žino savo privalumus. Jis turi absoliučiai normalią savivertę ir puikiai supranta, kad vienišas tikrai neliks. Ir dėl to ilgai negyvens su toksiška tetule.
Ir kas siaubingiausia – skyrybų su tokiu vyru absoliučiai neįmanoma pateisinti standartiniu rinkiniu: „jis gėrė, mušė, buvo neištikimas”. Žmonės tiesiog nustebę gūžtelės pečiais: „Visai bobelė iškvaišo nuo gero gyvenimo, tokį vyrą prakniso!”
Ir jau visai neįmanoma ištverti to, kad vos tik žmona jį metė, o jį jau tą pačią dieną ėmė atakuoti minia kitų tetulių. Žmona taip saldžiai svajojo, kad ją praradęs vyras kankinsis ir maldaus sugrįžti, o tas šunsnukis jau su kita laimingas burkuojasi!
Argi ne ožys?!
P. S. Jei kas dar nesuprato, tai kalba šiame tekste, savaime aišku, ėjo apie toksiškas kvailes. Nes su normaliomis moterimis, kurios moka mylėti, būti mylimos, vertina savo šeimą ir vyrą, visi šie punktai neturi nieko bendro.
Linkiu didelės laimės jums ir jūsų šeimai.