Tarp kitko, kai kurie seni paveikslai, pasirodo, turi paslapčių. Po išoriniais dažų sluoksniais slypi tikri šedevrai.
O štai moteris. Pažiūrėjusi iš arčiau į savo vyrą, sušunka, tarsi tikra meno žinovė, aptikusi falšą: ne, šitas- netikras!
Pirmiausiai pastebėkime, kad apie moteris tokių dalykų niekas nesako. Moterys visuomet yra moterys. Bent jau posakis “netikra moteris” labai retai vartojamas. Tarkime, vaikinas, asistuodamas merginai, net nekelia sau tokio klausimo, ar mergina yra tikra. Taip mes nekeliame klausimo, ar tikra yra danguje pasirodžiusi saulė. Ji akivaizdi, įrodymų nereikalaujanti.
O apie vyrus ir vyriškumą kalbama jau su tam tikru įtarumu. Čia jau laukiama vyriškumo įrodymų. Kažin, sako merginos žvilgsnis, nukreiptas į asistuojantį vaikiną, - ar tu - tikras vyras? Įrodyk man. Aš, sako, parodysiu tau, ką turiu. Na o tu jau, būk mielas, parodyk man, ką moki.
Kaip moterys įsivaizduoja tikrą vyrą, vyrą iš prigimties? Na, sako moterys, jis turi būti atitinkamos išvaizdos. Jaunai panelei tai dažniausiai reiškia, kad jis turi būti aukštas ir sportiškos figūros. Aukštesnis už ją pačią. Be to, jis turi būti stiprus, kad už jo ji jaustųsi tarsi už mūrinės sienos. Jis turėtų būti ryžtingas. Jis turi imtis atsakomybės. Jis turi būti seksualus. Paskutinė savybė reiškia tai, kad tikras vyras turi sujungti savyje ištikimybę vienai moteriai ir lytinį išradingumą. Kas šiaip retai pasitaiko… Bet norėti nedraudžiama.
Ties pirmais reikalavimais ( išvaizda, jėga, ryžtas) verta sustoti. Pirmiausiai Dievas apdovanojo žmoniją tokia išvaizdų įvairove, kad gatvėje nesutiksi dviejų vienodų žmonių. Kiekvieną rytą gatves užpildo įvairūs vyrai ir moterys: kumpanosiai ir ilganosiai, aukštaūgiai ir žemaūgiai, praplikę ir garbanoti, nutukę ir sulysę, simetriški ir nesimetriški.
Jų tarpe retai kada pasirodo žmogus iš reklaminio klipo. Jo jau nebėra gatvėje, jis jau nupirktas kokios nors reklaminės agentūros ir šiuo metu grimuojasi… Kuriems iš šių gatvės žmonių jaustis tikrais? Na, tarkime, tiems, kurie, moterų žodžiais, “save prižiūri”?
Jei mes įdėmiai pažiūrėsime į nuosekliausiai save prižiūrinčius vyrus - atletiškus ir idealaus sudėjimo, tai jų tarpe rasime… nemažai homoseksualų ir taip vadinamų narcistinių asmenybių. Pastarosios yra nepaprastai jautrios savimeilės ir nesidomi beveik niekuo, išskyrus savo daromą įspūdį. Mylėti kitą žmogų, o ypač moterį, abiem atvejais sunkoka… Tuo tarpu linksmi apkūnūs ir žemaūgiai vaikinai neretai puikiai myli, įsimyli ir mylisi…
Gerai, pasakys moterys, tegul jis nebūna atletas. Bet jis turi būti stiprus ir su juo aš turiu jaustis saugiai. Čia į pirmą planą išeina vyras, turintis raumenis, valią ir turintis mažiausiai nerimo. Tai yra pasitikintis savimi vyras. Tačiau vyrų, o ypač jaunų vyrų tarpe, didelę dalį sudaro tie, kurie tik nori tokiais būti. Kurie tik stengiasi tokiais atrodyti.
Tarkime, tie vaikščiodami pabrėžtinai plačiai statantys kojas ''kietieji'' vaikinai su odinėmis striukėmis ir skustomis galvomis. Pasišnekėkite su jais atvirai: dažnai jie jaučiasi labai nesaugiai tarp žmonių. Jų sekinančios treniruotės sporto salėse turi vieną tikslą: padėti sau jaustis saugiau. Padidinti savo kūno šydą. Apsisaugojimui nuo ko? Nuo mūsų, nuo minios, nuo aplinkinių, kurių tarpe jiems nuolat vaidenasi potencialūs žemintojai …
O dar toliau kartais šmėkščioja grėsminga tėvelio figūra iš nelaimingos vaikystės… Jis buvo stiprus, nes jis buvo mažas. Dabar jis, pats to nesuvokdamas, nuolat bando jį nugalėti…. Kur čia vieta moteriai? Čia vyriškos “razborkės”. Čia graži mergina reikalinga pasipuikavimui prieš draugus. Vadinasi, kas? Vadinasi, čia vyksta vyro pasirodymas prieš vyrą. Vyras - tikslas. Ne moteris. Ir merginos greitai tai pajaučia. Ją kietas vaikinas net gali “perleisti “ draugui…
Ne, - sako pasipiktinusios moterys. Mums nepatinka gatvės mušeikos. Mums patinka iš tikrųjų savimi pasitikintys vyrai. Na, tarkime tokie: vyresnio amžiaus, su padėtimi visuomenėje, elegantiški, pasiturintys… Ne, ne pinigai jų patinka, bet sugebėjimas juos užsidirbti. Taip. Vyresnio amžiaus vyrai iš tikrųjų dažniau, nei jauni, būna pasiturintys. Ir, kaip rodo Amerikoje atliktos moterų apklausos, aukštesnės visuomeninės padėties vyrai yra labiau geidžiami.
Tačiau pažiūrėkime realistiškai: kokie vyrai turi daug pinigų ir aukštą padėtį visuomenėje? Tokie, kurie tam skiria visą savo energiją ir laiką. Vadinasi, vargiai ar jie galės ilgai skirti savo energiją ir laiką moteriai. Taip, jie skirs ir energiją, ir laiką, kol bus ja susižavėję. Taip, visko bus tokios moters gyvenime: ir kelionių į užsienį, ir gero automobilio, ir brangių dovanų. Tačiau anksčiau ar vėliau šie vyrai sugrįš į tai, kas juos iš tikrųjų traukia: į pinigų uždirbimą ir į prestižą. Ir moterys pasijus apleistos bei vienišos.
Ir vėl ne apie tai,- įsižeis moterys. Mums nereikia pinigus uždirbančių mašinų. Mums reikia kito vyriško bruožo - ryžtingumo. O ypač ryžtingumo užkariaujant mūsų širdis. Kad mes iš vyro elgesio pajustumėme, kad jis dėl mūsų gali padaryti viską…
Taip, vyras, įsimylėjęs ar mylintis moterį, instinktyviai ima ją ginti ir dėl jos kažką daryti. Tai neklystanti moterų intuicija pagauna labai lengvai. Maža to, vyrams patinka globoti moteris. Ir matyti, kad moterys tai vertina. Tačiau būna, kad vyras praranda ryžtą. Nes jam dar reikia pasitikėti savimi. Jis praranda pasitikėjimą savimi, pavyzdžiui, tuomet, kai jaučiasi pažemintas. O pažeminti jį gali ne tik kiti vyrai ( sėkmingesni, kuriuos, jo intuicija, pasirinks moteris vietoj jo). Jį gali pažeminti ir pati moteris, ir jos tėvai, ir nebūtinai iš tikrųjų norintys jį pažeminti. Tiesiog jam gali taip pasirodyti.
Iš pažeminto vyro sklinda agresija, nuoskauda, pavyduliavimas, pavydas. Visa tai slopina norą ryžtingai kovoti dėl moters ir ją ginti. Visa tai perveda vyro sielą į kitą režimą - gynybinį. Kuriame svarbu apginti savo “aš”. Apginti pasyviai (nekalbant su moterimi, gulint ant sofos, žiūrint į šviečiantį ekraną). Arba aktyviai ( užgauliojančiais ar pašaipiais žodžiais, fiziniu smurtu).
Na, užteks,- tars moterys. Gali atrodyti, kad dėl to, kad vyrai atšąla ir smurtauja, kaltos mes, moterys?
Ne, ne moterys. Už smurtą atsako smurtaujantis. Kalba eina apie tai, kaip vyrai jaučiasi. Kokioje savijautoje būdami jie ima moterims nebepatikti. Ir nustoja būti ryžtingais. Į ką, savo ruožtu, moterys reaguoja dar didesniu vyro pažeminimu. Užburtas ratas. Pažeminto žmogaus savijautoje vyras gali išbūti metų metais. Jo vertė krenta ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Jį ima vadinti visokiais epitetais. Ir jis vis labiau tampa panašus į tai, kaip vadinamas: į “skudurą“, į “pijoką” , į “degrą”… Kaip atgauti pasitikėjimą - kitas klausimas.
Galbūt kažkokia moteris vėl turi pamatyti jame vyrą?
Į šį klausimą vyras dažnai atsako neigiamai. Jis nori pats! Dažniausiai vyras, paliktas pačiam sau, stengiasi pats nujausti, ko jam reikia. Jis gali pereiti ir alkoholį, ir atsitiktinius ryšius, bet galų gale susivokia. Daug kas priklauso nuo jo paties. Nes jo pasitikėjimas slypi ne moteryje, o jame pačiame.
Moteriai padėtų mintis, kad bet kuris vyras yra tikras.
Tegul tik moteris tiki tuo iki galo. Tegul ji nuolat primena sau, kad už bet kokios kopijos slypi tikras paveikslas…
Olegas Lapinas