Milijonai porų visame pasaulyje dėl tokių nesutarimų pasirengę kibti vienas kitam į gerkles. Šiuos nesutarimus lydintys konfliktai ir pyktis santuokoje yra neišvengiami. Nuo to, kaip pora sugeba susidoroti su šiais jausmai, priklauso santykių ilgalaikiškumas. Liūdnas faktas yra tai, kad daugelis besiskiriančių porų teigia kažkada vienas kitą mylėję. Taigi kas atsitiko?

Atsakymas yra paprastas: pikti ginčai ir neišspręsti konfliktai griauna meilę. Kai iškyla konfliktas, daugelis porų naudojasi klaidinga kovos taktika – tuo, ką galima pavadinti “pykčio spąstais”. Pykčio spąstai dalijami į dvi kategorijas: atvirą ir uždarą kovą. Šis straipsnis skirtas atviros kovos pykčio spąstams, kurie į ugnį įpila alyvos, priverčia žmones prarasti pusiausvyrą ir diskusijos kontrolę.

Pykčio spąstų identifikavimas yra pirmas žingsnis norint juos panaikinti.

Kai įsiveliate į ginčą, natūralus potraukis yra pabėgti į skirtingus kambario galus. Šioje priešiškoje atmosferoje negimsta jokios produktyvios diskusijos, o jūsų problema lieka neišspręsta. Kai jūsų problema vėl iškyla į paviršių, jūs būnate piktesni nei praėjusį kartą, o tai reiškia, kad išsitraukiate dar stipresnius ginklus – ir pakliūnate į dar stipresnius atviros kovos pykčio spąstus.

Nors tuo momentu, kai šaudote savo “amuniciją”, galite jausti tam tikrą palengvėjimą, jūs vis labiau tolstate nuo vilties išspręsti problemą. Kai ant savo partnerio išliejate savo pyktį, iš tikrųjų šaudote į save. Ir taip yra dėl dviejų priežasčių: pirma, jūsų partneris nebebus linkęs jūsų išklausyti, o tai reiškia, kad jūsų poreikiai ir vėl bus neišgirsti, ir, antra, “nuskriaustasis” jaučiasi įsiutęs ir siekia atsilyginti.

Mes nesakome, kad turėtumėte praryti savo pyktį ir neigti savo tikruosius jausmus. Tačiau jeigu norite išsaugoti savo santykius (ir norite, kad jūsų poreikiai būtų patenkinti), jūs abu turite prisiekti stengtis paversti savo įsiūtį konstruktyviu bendravimu. Jūs sakote: “Pamirškite tai. Jeigu aš įsiutusi, aš noriu šaukti ir nieko daugiau.” Žinoma, kad tai, ką siūlome, nėra paprasta.

Tačiau vienintelis būdas patirti meilės džiaugsmą ir išvengti skyrybų agonijos yra išmokti kontroliuoti savo pyktį ir susierzinimą ir atsikratyti savo atvirų kovų pykčio spąstų.

Kuriuos atviros kovos spąstus jūs naudojate?

Šis testas padės jums nustatyti, kaip jūs elgiatės ginčų metu. Jūs suprasite, kas kliudo jums pasiekti santykių gerovę. Rinkitės visus variantus, kurie jums tinka.

Jūs ir jūsų brangusis pakliuvote į klozeto dangčio kivirčą. Vidury nakties nuėjęs į tualetą jis visuomet palieka nukeltą dangtį. Jūs, nuėjusi į tualetą visuomet atsisėdate ant klozeto be dangčio. Stovėdama vonioje su šlapiu užpakaliu jūs pradedate galvoti, ar dėl to suskilinėję sėdmenys galėtų tapti skyrybų pagrindu. Ką jūs darote?

1. Trypdama įeinate į miegamąjį, nuplėšiate nuo jo antklodę ir rėkiate: “Ar žodžiai “permirkęs užpakalis”, “indų plautuvės plaukų kuodai” ar “surūdijęs pasturgalis” tau ką nors reiškia?”

Atviros kovos pykčio spąstai: sarkazmas.

2. Paniškai įbėgate į miegamąjį rėkdama: “Tu toks kiaulė! Kur tu užaugai? Tvarte?”

Atviros kovos pykčio spąstai: reputacijos žlugdymas, prasivardžiavimas.

3. Įžengiate į miegamąjį ir sakote: “Tu ne tik pamiršti nuleisti klozeto dangtį, palieki savo purvinus drabužius ant grindų, bet ir pamiršti man paskambinti kaip vėluoji…”

Atviros kovos pykčio spąstai: skandinimas (sumetate viską, kas jus erzina į vieną ginčą).

4. Sakote jam: “Jau dešimt metų aš tavęs prašau nusišlapinus nuleisti klozeto dangtį, o tai man primena laikus, kai tu…”

Atviros kovos pykčio spąstai: senovės istorija.

5. Sakote jam: “Tai jau dešimtas kartas, kai šį mėnesį aš tau primenu nuleisti dangtį.”

Atviros kovos pykčio spąstai: taškų skaičiavimas.

6. Sakote jam: “Kadangi tu negali prisiminti nuleisti klozeto dangčio, aš skambinu gydytojui Petraičiui, kad jis patikrintų, ar tu nesergi Alzhaimerio liga.

Atviros kovos pykčio spąstai: drabstymasis purvais, smūgiavimas žemiau Juosmens.

7. Sakote: “Tu visuomet pamiršti padaryti, ko aš tavęs prašau. Tu niekuomet nereaguoji į mano prašymus.

Atviros kovos pykčio spąstai: globalizavimas.

8. Sakote: “Tau niekuomet nereikia man priminti, kad pagaminčiau pietus, tačiau pats pamiršti nuleisti dangtį.”

Atviros kovos pykčio spąstai: Aš esu teisi, o tu klysti.

9. Sakote jam: “Man iki gyvo kaulo pabodo prašyti tavęs nuleisti klozeto dangtį,” į ką jis atsako: “Pažiūrėkite, kas kalba – tu visuomet pamiršti nuvežti mano marškinius į skalbyklą.”

Atviros kovos pykčio spąstai: kaltinimai, kontrataka.

Nesvarbu, kuriuos iš šių atviros kovos pykčio spąstų jūs ir jūsų partneris naudojate, jūs pralaimite. Jūs neišspręsti nei vieno konflikto, kol neatsikratysite šių spąstų. Šių spąstų identifikavimas yra pirmas žingsnis norint juos pašalinti.

Kaip pašalinti šiuos spąstus ir išsaugoti savo santykius?

Deja, atvirų kovos pykčio spąstų pašalinimas nėra lengvas darbas. Mes esame savo įpročių vergai, o tai reiškia, kad ieškome to, kas mums patogu ir pažįstama ir vengiame pokyčių diskomforto. Nors pykimasis ir kelia diskomfortą, pastangos, kurių imamės jų išvengti, yra dar nepatogesnės. Metas jums priminti, kad laikini nepatogumai, kuriuos patirsite mėgindami pašalinti iš savo santykių šiuos spąstus, yra nepalyginami su skausmu, kurį patirsite jų neatsisakydami.

Poros, kurioms konfliktai tapo kasdienybe rizikuoja susirgti fizinėmis ligomis, depresija, tapti agresyvios, išsiskirti ar netgi mirti. Pagal kai kurių tyrimų duomenis poros, kurios su neapykanta pykstasi, gyvena žymiai trumpiau nei poros, kurios moka su meile išspręsti savo nesutarimus.

Jeigu esate pasirengę atsisveikinti su atviros kovos pykčio spąstais ir išsaugoti savo santykius, tuomet pradėkite gyventi pagal šiuos principus:

1. Kitą kartą, kai pajusite pyktį, prisiekite įsikąsti sau į lūpą ar liežuvį, o ne išsilieti ant partnerio. Išeikite pasivaikščioti penkioms, jeigu reikia ir penkiems tūkstančiams minučių! Niekuomet nebeleiskite sau reaguoti į santykių situacijas impulsyviai.

2. Kai supykstate, atminkite, kad savo dėmesį turite sutelkti į santuokos išsaugojimą, o ne į pergalę ginče. Tai reiškia, kad pirmiausia turite galvoti ne apie save, o apie judviejų komandą. Kad šis sudėtingas tikslas taptų realybe, jums teks užsivystyti tai, kas vadinama “stebinčiu ego”. Stebintis ego yra psichikos dalis, kuri gali žengti atgal ir išanalizuoti jūsų mintis, jausmus ir reakcijas.

Kuo labiau treniruosite šią savo proto dalį, tuo “raumeningesnė” ji taps. Labai greitai jūsų stebintis ego padės jums suvokti ir įgyvendinti tuos tikslus, kuriuos užsibrėšite – šiuo atveju padės įsitikinti, kad jūs kovojate dėl komandos ir neleidžiate savo pykčiui nugalėti kilnesnių tikslų.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją