- Kodėl nėštumą ir gimdymą vadinate didžiausiu išbandymu poros seksualiniame gyvenime?
- Moters kūnas lytinio akto metu visuomet yra didesnio dėmesio centre, todėl bet kokie pokyčiai moters kūne daro įtaką abiem. Po natūralaus gimdymo, kai plyšta tarpvietė, labai dažnai išsivysto komplikacija – šlapimo nelaikymas. Šis sveikatos sutrikimas gali būti nesunkiai sprendžiamas, tačiau moteriai imant slėpti tai nuo vyro ar vyrui neigiamai į tai reaguojant, iškyla grėsmė ne tik prarasti lytinį kontaktą, bet ir visai išsiskirti.
Psichoterapeutas A. Adleris, sukūręs individualios psichoterapijos kryptį, suformulavo tokią menkavertiškumo sąvoką. Šlapimo nelaikymo atveju ši sąvoka akivaizdžiai pasireiškia. Inkontinencijos priežastis yra fiziologinė, medicininė, tačiau žmogus patiria psichologinius iššūkius. Jis jaučia menkavertiškumą ir jam su tuo jausmu tenka kovoti.
Yra išleista puiki knyga „Gyvenimas su inkontinencija“, kurioje pateikta daug sprendimų, kaip neleisti pasireikšti menkavertiškumo jausmui, kuris gali sugniuždyti. Knygoje pateiktos šlapimo nelaikančių žmonių istorijos. Skaitydamas vieną istoriją radau sakinį, jog žmogus kurį laiką stengėsi tai slėpti nuo savo partnerio. Dviejų žmonių lytiniame gyvenime neturi būti jokių paslapčių, čia reikia maksimalaus atvirumo ir pasitikėjimo.
- Ar jums teko konsultuoti poras, kurios atsiduria santykių kryžkelėje dėl po gimdymo atsiradusių sveikatos problemų?
- Tai gali išryškinti esamas santykių spragas. Išryškėja asmenybės niuansai, tada puikiai ima matytis, kiek žmogus gali toleruoti kitokį asmenį, netobulą, su trūkumais.
Man teko labai artimai susidurti su moterų šlapimo nelaikymu po gimdymo. Tos moterys jaučiasi tikrai prastai. Mačiau, kad tik pasitikėjimu grįsti santykiai gali išlikti.
Sakyčiau, kad inkontinencijos atveju yra du svarbūs komponentai – priimti save ir būti maksimaliai atviram su partneriu. Tik tada šlapimo nelaikymo situacija porai nebus labai sunki. Žaidžiant slėpynes, bus kuriama įtampos kupina atmosfera.
O jei vyras paliks dėl inkontinencijos, tai moteriai bus proga greičiau susitvarkyti savo asmeninį gyvenimą. Ne tik iš savo klienčių, bet ir iš pažįstamų tarpo žinau kelias moteris, kurios puikiai susitvarkė po gimdymo buvusią inkontinenciją, jos puikiai susitvarkė savo gyvenimus su kitu partneriu. Šlapimo nelaikymas liko, bet su nauju partneriu moteris gyvena ir turi seksualinius santykius. Vyras su ja išliko daugiau nei 20 metų, nenusisuko. Tada buvo sunkesni laikai, nebuvo tokių šlapimo sugėrimo priemonių, kokios yra dabar, nebuvo dezodorantų.
Jei moteris priversta slėpti savo sveikatos sutrikimą, ji nuvertina save, nuolat kontroliuoja situaciją, galvoja apie savo poelgio pasekmes.
Intymius santykius įmanoma išsaugoti, jeigu partneris priima šitą sutrikimą. Jeigu nėra praradimo jausmo, ryškaus nuvertinimo. Santykiai priklauso nuo partnerio nuostatų, bet didesne dalimi priklauso ir nuo to, kaip kitas žmogus tai pateikia. Jei žmogus nuvertins save, tikimybė, kad partneris priims blogai ir atstums žmogų, turintį inkontinenciją, gerokai padidėja.
Atvirumas ir pasitikėjimas savimi, neskubėti save nuvertinti – tokia būtų pagalba pačiam sau. Galėtų, ir tai akcentuojama knygoje, taip pat egzistuoti savitarpio pagalbos grupės, kur dalinamasi patirtimi, kaip elgtis socialinėje aplinkoje, poroje esant inkontinencijai.
- Moteriai laukiantis ar po gimdymo įvyksta tie pirmieji inkontinencijos epizodai. Kaip moteris turėtų apie tai pasakyti savo partneriui, vyrui? Kaip apie tai pasakyti, kad neįvyktų dar didesnis atsiskyrimas? Atvirumas tarsi artina, bet toks atvirumas juk gali ir atitolinti.
- Jei, pavyzdžiui, kalbame apie šlapimo nelaikymą dėl tarpvietės plyšimo, tai reikėtų planuojant nėštumą aptarti tokią ateities perspektyvą. Reikia su vyru kalbėtis, kaip bus elgiamasi po gimdymo, kad taip gali nutikti. „Mielasis, tu žinok, kad gali būti toks dalykas. Jeigu tavęs klaus, ar kirpti, ar tegul plyšta, tai sakyk, kad geriau tegu kerpa“, – kalbėti reikia atvirai ir paprastai.
- Na o ką turėtų atsakyti vyras, kad jo neapgalvota reakcija nesukeltų moteriai nemalonių jausmų?
- Vyras galėtų su moterimi aptarti gydymo ir kitokios pagalbos galimybes. Vyras turi kartu su moterimi ieškoti sprendimų, rodyti palaikymą ir pagalbą.
Porai būtų naudinga pasikalbėti ir apie tai, ar pasireiškusi inkontinencija netrukdys jiems mylėtis. Moteris neturėtų vertinti šių kalbų kaip egoistinio vyro noro užsiimti seksu negalvojant apie jos jausmus. Iš tiesų, kalbėjimasis apie seksą vienam iš partnerių turint inkontinenciją yra didžiausias rūpestis jų santykių tvirtumu.
Jeigu norisi kartu gyventi ilgai, reikia tuo rūpintis. Abu turi apie tai galvoti, nes abu turi džiaugtis seksu. Toks pokalbis tikrai reikalingas – ką mes galime padaryti, kad inkontinencija mums netrukdytų, nebūtų kvapo? Gal reikėtų ištuštinti šlapimo pūslę prieš lytinį aktą. Kartais tenka nutraukti lytinį aktą, nes yra noras pasišlapinti. Tokią situaciją irgi galima su partneriu aptarti. Toks moters noras turi būti suprantamas ir priimtinas. Aš manau, kad toks pokalbis įmanomas.
Noriu rekomenduoti vengti kaltinimų pokalbiuose apie inkontinenciją. Kaltė ir kaltės pajautimas yra visų europiečių archetipinė, kolektyvinė pasąmonė – esi kaltas dėl visko, nuo ryto iki vakaro. Tačiau pabandykite ieškoti bendros kalbos nekaltindami vienas kito ir savęs.
- Gimdymas turi savo grėsmių ir ne tik dėl inkontinencijos. Kas keičiasi poros gyvenime susilaukus vaikučio?
- Bemaž kas antrai porai po gimdymo reikia mokytis iš naujo mylėtis. Pasikeičia moters lytinių organų išsidėstymas, jų elastingumas, iš dalies gali pasikeisti funkcionavimas. Po natūralaus gimdymo niekas nebūna taip pat, kaip iki gimdymo. Yra anatominiai pokyčiai – gimdos kaklelis jau nebus toj pačioj vietoj. O gal tai buvo svarbus taškas poros lytiniame akte.
Makštis po gimdymo visada pasidaro platesnė. Gali būti tam tikro kontakto praradimas, vyras nejaučia, kad jo varpa yra apgaubta. Dažnai tenka peržiūrėti sueities pozicijas.
O šlapimo nelaikymas gali būti papildoma visų pokyčių dalis. Reikia kalbėtis, ką mes kitaip darom. Laikas, aišku, tuo metu labai sunkus – vaikas mažas, moteriai labai daug rūpesčių. Tačiau noriu pabrėžti, kad lytinis gyvenimas visuomet yra svarbus, tačiau po gimdymo jis yra labai svarbus, nes atsirado naujas žmogelis, kuris užima pirmą vietą, bet pora neturi prarasti vienas kito, jie turi visom prasmėm būti kartu – fizine, seksualine, buitine, finansine. Jie toliau turi džiaugtis vienas kitu.
- Ką patartumėte moteriai, susidūrusiai su šlapimo nelaikymo pirmaisiais epizodais ar norinčiai to išvengti?
- Tikrai nuostabūs yra Kėgelio pratimai. Mėnesio pakanka efektui pajusti. Reikia pradėti daryti prieš gimdymą ir po gimdymo praėjus kelioms dienoms.
Kai moteris yra įvaldžiusi ir kasdien daro Kėgelio pratimus, tai suteikia unikalią galimybę pajausti geresnį kontaktą tarp lytinių organų. Esant geram kontaktui tarp makšties ir varpos, abu gali pajusti unikalius pojūčius. Be to, šie pratimai yra puiki prevencinė priemonė, kad neatsirastų šlapimo nelaikymas, ir puiki priemonė, padedanti pamiršti šlapimo nelaikymą, jei laiku pradeda juos daryti.
Manau, kad mažai kas tuo naudojasi, bet tais makšties susitraukimais galima labai pagerinti pojūčius lytinio akto metu. Tai yra raumenys, kurie juosia šlapimkanalį ir makštį, šalia yra ir išeinamoji anga. Tie raumenys puikiai treniruojami ir Kėgelio pratimų dėka juos galima sutvirtinti per trumpą laiką.