Nuo 19 m. pradėjau intymiai santykiauti, bet seksas man nepatiko. Iš tiesų pirmą orgazmą pajutau jau sulaukusi 30 m. (masturbuodamasi). Intymių santykių turėjau tik su dviem vyrais, gyventi be sekso man absoliučiai nesunku.
Bėda ta, kad abu partneriai smurtaudavo, todėl spėju, kad mano aseksualumo priežastis psichologinė. Tik noriu priminti – niekada per daug nenorėjau sekso, dar iki tol, kol patyriau smurtinių santykių. Noriu, kad seksas pasibaigtų, o tada galėčiau kitais būdais patirti intymumą – apsikabinti, glamonėtis, kalbėtis, kartais bučiuotis.
Ką tai sako apie mano seksualumą?
- St. Louis
Niujorke gyvenanti ir dirbanti psichoterapeutė Rachel Wright neseniai pradėjo organizuoti užsiėmimus norintiems daugiau sužinoti apie seksą ir seksualumą. Štai jos atsakymas insider.com:
„Miela St. Louis,
Visiškai suprantama, kad jautiesi sutrikusi, nes seksualumas, seksualinis potraukis – sudėtingi klausimai. Vis tik prieš nurašydama seksą, turėtum apsvarstyti, kaip ankstesni santykiai paveikė tavo dabartinį požiūrį į intymumą.“
Pasak R. Wright, galbūt sekso vengimas – mechanizmas, padedantis su kažkuo tvarkytis, atsiradęs dar iki santykių su smurtu.
„Mūsų libido, seksualumas, seksualinis geismas yra vienas kertinių, svarbiausių dalykų žmogaus gyvenime. Pirmiausia vertėtų išsitirti sveikatą – ar nėra hormonų disbalanso, skydliaukės veiklos sutrikimų, kas dažnai silpnina seksualinį potraukį.
R. Wright pabrėžė – svarbu nepainioti žemo libido, silpno seksualinio potraukio su aseksualumu, kas yra seksualinė orientacija.
Kiekvieno žmogaus, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos, seksualinis geismas gali būti silpnas. Kita vertus, ne visi žmonės, jaučiantys nestiprų seksualinį geismą, yra aseksualūs.
Aseksualumas – seksualinės traukos žmonėms nebuvimas. Aseksualūs žmonės nenori sekso, bet gali žavėtis kitais platoniškai, puoselėti draugiškus jausmus. Be to, aseksualūs asmenys masturbuojasi, netgi turi intymių santykių su kitais, nes seksualinį susijaudinimą jie patiria.
Pasak R. Wright, sprendžiant iš ankstesnių santykių apibūdinimo ir požiūrio į seksą, galima daryti išvadą – moteris vengia sekso, nes vengia patirtos traumos analizavimo, tai – natūrali reakcija.
Psichoterapeutė siūlo pasistengti prisiminti – gal vaikystėje teko išgyventi traumą ar seksualinę prievartą, gal teko matyti nenormalius santykius ar būti jų dalimi. Jei vaikystėje jums kartojo, kad seksas gėdingas, arba apskritai nieko nepaaiškino apie seksą, tikėtina, kad tai kelia pasąmoningą reakciją į seksą dabar, esant suaugus.
„Žmogus negalvoja apie seksą, dėl to būna silpnas seksualinis geismas. Įprastai mes nenorime to, apie ką negalvojame“, – pabrėžė R. Wright. – Galbūt pasąmonė jums signalizuoja vengti sekso. Sekso ir seksualumo srities terapeutas galėtų padėti atsekti galimus svarbius įvykius, juos išgyventi, suvokti, kad galiausiai sukurtumėte geresnius asmeninius santykius, kuriuose būtų ir sekso.“
R. Wright manymu, reikėtų pagalvoti, kodėl jums svarbu kažkaip įvardinti, pavadinti savo seksualumą.
„Neprivalote versti save tyrinėti savo seksualumą, jeigu nejaučiate seksualinio geismo, tačiau būtina išsiaiškinti – ar natūraliai nejaučiate geismo, ar tai – reakcija į išorinius įvykius“, – teigė psichoterapeutė ir pridūrė, kad natūralus geismo nebuvimas yra susijęs su seksualumu, o tokio tipo reakcija į kokius nors įvykius yra susijusi su psichologija.