Pastaruoju metu mokslininkai aiškinasi, kodėl žmonės mylisi, kadangi iš evoliucijos perspektyvos tai neturi prasmės, rašoma listverse.com.
Evoliucijos prasme, seksualinė reprodukcija organizmams kainuoja daug energijos. Be to, nežinome, kodėl žmones jaudina daugelis dalykų, pvz., moterų krūtys, nors seksualiai besidauginantys gyvūnai tokio jaudulio nejaučia.
Veikiausiai nesuprasime evoliucinių seksualinės reprodukcijos priežasčių, kita vertus, galime apžvelgti įvairias tai nagrinėjančias teorijas. Jos neatsakys į kylančius klausimus, tačiau pateiks įdomių įžvalgų apie paslaptingą žmonijos gyvenimo dalį.
1. Gali būti, kad seksas paspartino evoliuciją.
Viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai nuolat suka galvas dėl sekso – nėra garantijos, kad, evoliucijos požiūriu, jis pranašesnis už aseksualią reprodukciją. Dauginimasis nelytiniu būdu nesudėtingas – organizmas dalijasi ir taip sukuriamas identiškas tėvui palikuonis. Nėra rizikos, kad genetinėje linijoje atsiras genetinių sutrikimų, nereikia stengtis ieškoti partnerio, norint daugintis.
Pagal naują teoriją, seksualinė reprodukcija pranašesnė už aseksualią tuo, kad spartina adaptavimąsi prie naujos aplinkos. Vienaląsčių žaliųjų dumblių, kurie dauginasi lytiniu būdu, tyrimas byloja minėtos teorijos naudai. Pasak teoriją iškėlusių tyrėjų, dauginantis nelytiniu būdu, reikėtų kur kas daugiau laiko išvystyti adaptacinius mechanizmus, reikalingus norint prisitaikyti prie naujos aplinkos. Tad štai už ką turime būti dėkingi seksui.
2. Gali būti, kad seksas išsivystė kaip reakcija į parazitus.
Žmonija laimėjo evoliucinį karą, tačiau kelias iki pergalės buvo ilgas. Pasaulyje nuo seno virė arši kova, viename regione dėl išteklių kovojo daug organizmų. Pavojų kėlė ne tik plėšrūnai, daugeliui gyvybės formų ne mažiau pavojingi buvo parazitai. Dalies mokslininkų teigimu, lytinis dauginimasis suvadino reikšmingą vaidmenį, siekiant apsisaugoti nuo parazitų.
Viena iš daugelio – Raudonosios karalienės teorija siekia paaiškinti, kodėl nepaisant visų trūkumų, mes dauginamės lytiniu būdu. Pasak teorijos, parazitai puola genetiškai panašius organizmus (prisiminkime aseksualią reprodukciją), o lytinis dauginimasis padeda išsaugoti genetinį palikuonių išskirtinumą ir taip sumažina parazitinių infekcijų riziką.
Mokslininkai atliko tyrimą su Naujosios Zelandijos gėlavandenėmis sraigėmis, kurios gali daugintis tiek lytiniu būdu, tiek nelytiškai. Paaiškėjo, kad nelytiniu būdu besidauginančiai sraigių populiacijos daliai gresia didesnė rizika užsikrėsti parazitinėmis kirmėlėmis, nei kitoms sraigėms. Taigi peršasi išvada, kad lytinis dauginimasis atsirado kaip atsakas į parazitus.
3. Gali būti, kad moterų orgazmas yra šalutinis vyrų orgazmo reiškinys.
Bene didžiausia su seksu susijusi mįslė – moterų orgazmas. Daugeliui moterų sunku jį patirti, mokslininkai suka galvas, kodėl jis apskritai egzistuoja. Moterų orgazmas, priešingai nei vyrų orgazmas, niekaip neprisideda prie reprodukcijos, kiaušinėliai moterų organizme gaminasi pagal kitą mechanizmą, kuris nepriklauso nuo vyrų pajėgumo lovoje.
Pasak vienos teorijos, evoliuciniu požiūriu, moterų orgazmas nėra naudingas ir yra šalutinis vyrų orgazmo produktas, atsiradęs nėštumo metu. Yra daug teorijų apie moterų orgazmą, bet ši išsiskiria, juo labiau, kad žinome kitą naudos neduodantį šalutinį vystymosi produktą – vyrų spenelius.
4. Žmonės iš prigimties nėra monogamiški.
Partnerių apgaudinėjimas veikiausiai egzistuoja taip pat seniai, kaip ir patys santykiai. Kad ir kaip vienas kitam atsidavę būtų partneriai, labai dažni atvejai, kai kuris iš partnerių nuklysta į šoną ir su kuo nors permiega. Šis reiškinys – veikiau ne evoliucijos paslaptis, o socialinė anomalija.
Monogamiškos poros tendencija egzistavo nuo seniausių laikų, tad jau turėtume būti prie to įpratę? Mokslininkų teigimu, žmonėms sunku išbūti ilgalaikiuose, monogamiškuose santykiuose dėl vienos paprastos priežasties – žmonės evoliucionavo ne kaip monogamiškos būtybės, mums lemta turėti kelis seksualinius partnerius. Tai nereiškia, kad turime atsisakyti monogamijos, juk daugelis pasiekimų atsirado pažabojant savo prigimtį, tačiau natūraliai, be pastangų išlikti ištikimiems savo partneriams, mums sunku.
5. Oralinis seksas saugo nuo persileidimų.
Oralinis seksas – svarbi įžanginių glamonių ir intymios sueities dalis. Daugelis turbūt teigtų, kad tai – ne tik finalinio akto preliudija, bet svarbi paties akto dalis. Na bet žvelgiant į oralinį seksą iš evoliucijos perspektyvos, jis neturi tikslo, nežinome, kodėl jis jaudina ar kodėl yra priimtina alternatyva seksualinei sueičiai, kuri reikalinga reprodukcijai.
Tyrimų duomenimis, moterų vyrams atliekamas oralinis seksas galėjo atsirasti, siekiant apsisaugoti nuo persileidimo. Vienas tyrimas parodė – moterims nuryjant spermą sumažėja preeklampsijos (tai būsena iki eklampsijos, kuriai būdingas aukštas arterinis kraujospūdis, pabrinkimai ir baltymas šlapime) rizika, taigi – ir persileidimo grėsmė.
Olandų akušeriai patyrinėjo išsamiau ir įžvelgė daugiau sąsajų tarp oralinio sekso ir mažesnės persileidimų rizikos. Jų nuomone, kai vyro sperma patenka į moters žarnyną, kūnas išvysto imunitetą nuo spermoje esančių antigenų.
6. Pėdų fetišizmas – apsauga nuo lytiniu būdu plintančių ligų.
Gal daugelis nenorės to pripažinti, bet pėdų fetišizmas – bene vienas iš dažniausių fetišizmo pobūdžių. Evoliucijos požiūriu, neaišku, kodėl šis fetišizmas atsirado. Partnerio ieškantis žmogus mažų mažiausiai puikuosis savo pėdomis, taigi ir praeityje tai neturėjo jokios įtakos dauginimuisi. Sigmundas Freudas iškėlė hipotezę, kad pėdos atrodo žmonėms seksualiai patrauklios, nes yra panašios į penį. Bet tam nepritartų nė vienas ir pėdas, ir penį turintis asmuo.
Pasak labiau įtikinamos teorijos, fetišizmas pėdoms galėjo atsirasti kaip atsakas į lytiniu būdu plintančių ligų protrūkį. Tyrėjai aiškinosi, kokiais istoriniais laikotarpiais buvo seksualizuojamos pėdos, ir pastebėjo – tai sutapo su lytiniu būdu plintančių ligų protrūkiu regione. Tiesa, tyrimas buvo atliekamas daugiausia Europoje. Regis, yra logikos – pėdos saugesnė alternatyva įprastam seksui, jei šis darosi rizikingas.
7. Moterys didinasi krūtis dėl bipedalizmo.
Moterų krūtys – svarbi kūno dalis sekso metu tiek vyrams, tiek moterims. Jų egzistavimo klausimo kėlimas skamba beveik kaip šventvagystė, na bet vardan mokslo ir žinių tenka klausti, kodėl egzistuoja krūtys.
Atsakymas, kad visi gyvūnai turi krūtis, nėra visiškai teisingas. Pvz., beždžionių krūtys padidėja tik žindant jauniklius, o vos žindymas baigiasi, beždžionių krūtinės suplokštėja. Tik žmonių patelių krūtys visą laiką ryškios. Mokslininkams sunkokai sekasi paaiškinti kodėl.
Kai kurių tyrėjų teigimu, krūtys išsivystė kaip natūralus atsakas į evoliuciškai atsiradusį bipedalizmą, t. y. stovėjimą ant dviejų kojų. Kai visi vaikščiojo keturiomis, krūtys nebuvo moterų privalumas, tada svarbiausia matoma moteriškų reprodukcinių organų dalis buvo sėdmenys. Kai atsistojome ant kojų, atsirado krūtys – dar vienas būdas pritraukti geresnius patinus reprodukcijai.
8. Homoseksualumas išliko dėl priešiško visuomenės nusiteikimo.
Homoseksualumas – dar viena mokslininkų mėginama įminti paslaptis, nes kertasi su visomis evoliucijos ir lytinio dauginimosi teorijomis. Žinoma, kad tam tikru laipsniu tai nulemta genetikos, žinoma, kad yra homoseksualių žmonių, nors jie ir sudaro žmonių populiacijos mažumą. Kažkokiu būdu tai turėjo būti perduodama ateities kartos, nors homoseksualaus sekso metu pradėti kūdikio neįmanoma.
Pagal vieną evoliucinės biologijos teoriją, nepalankus visuomenės požiūris į homoseksualius žmonės visu žmonijos istorijos laikotarpiu veikiausiai turėjo didelės reikšmės homoseksualumo išlikimui. Seniau homoseksualumas smerktas kur labiau nei dabar, todėl homoseksualūs žmonės tuokėsi su heteroseksualiais partneriais, susilaukdavo vaikų ir taip išliko jų populiacija. Statistika palaiko šią teoriją: 37 proc. GLBT bendruomenės Amerikoje turi vaikų, iš jų – 60 proc. susilaukė palikuonių biologiniu būdu.
9. Gali būti, kad dejonėmis sekso metu moteris šaukia kitą netoliese esantį vyrą.
Dejavimas sekso metu – natūrali reakcija. Tiesa, moterys dejuoja kur kas dažniau nei vyrai. Galbūt sakysite, kad vyrai mažiau linkę demonstruoti emocijas ir net jei sudejuoja sekso metu, tai neprilygsta moterų dejonėms.
Dejonės – reakcija į seksualinį pasitenkinimą, su orgazmu jos nesusijusios, nes moterys dejuoja artėdamos prie orgazmo.
Pasak kai kurių hipotezių, dejonės – veikiau socialinė nei socialinė reakcija. Tyrimų duomenimis, moterys dejuoja sekso metu, nes taip kviečia prisijungti kitus vyrus, jei partneris negalėtų apvaisinti kiaušinėlių. Mokslininkai patikrino šią hipotezę su babuinais – paaiškėjo, kad poros sueities besiklausantys patinai gali daug suprasti iš garsų pobūdžio – pvz., ar patelė sueities metu buvo apvaisinta.
Ši teorija netinka šiuolaikinei monogamiškai visuomenei, bet praeityje galėjos stipriai pasitarnauti rūšių išlikimui.
10. Galbūt seksas apskritai neturi reprodukcinės paskirties.
Kaip minėta, evoliucijos biologinių ciklų požiūriu, seksas laikomas viena didžiausių anomalijų. Požiūris, kad tai – tinkamiausias būdas mums daugintis, yra stipriai neparankus įvairioms rūšims. Jei nebūtume dviejų giminių ir galėtume daugintis patys, nelytiniu būdu, mūsų rūšis dvigubai sparčiau gausėtų.
Na bet viena teorija sufleruoja, kad seksas absoliučiai nesusijęs su reprodukcija, o veikiau atsirado ankstyviausiose evoliucijos stadijose kaip būdas pasikeisti ir surinki vertingų genų (vis dar neaišku, kada tiksliai rūšys ėmė daugintis lytiniu būdu). Pasak vadinamosios laisvamanių burbulų teorijos, seksualinė reprodukcija atsirado tuo metu, kai buvome tik burbulai pirmapradėje sriuboje, o aplink tebuvo genetinė informacija. Tarp tų vadinamųjų burbulų atsirado seksas – kaip būdas gauti vertingos DNR informacijos. Laikui bėgant seksas taip ir prigijo.