- Ar bėgant laikui keičiasi neištikimybės apibrėžimas?
- Neištikimybė plačiąja prasme yra tam tikrų priimtų susitarimų, normų ir taisyklių sulaužymas. Biblijoje daugelyje vietų kalbama apie neištikimybę Dievui ir „ištvirkavimą“ su svetimais dievais. Galime kalbėti apie neištikimybę sau ir savo įsitikinimams. Dažniausiai susiduriame su santuokine neištikimybe – tai dviejų žmonių santykių ribų pažeidimas.
Neužmirškime, kad įsileisdami kitą žmogų į savo gyvenimą, į savo namus, leisdami jam prieiti tiek arti, kad net kūno riba, rodosi, išnyksta, mes įsileidžiame jį ir į savo sielą. Ir, be jokios abejonės, dalį jos jam atiduodame. Todėl pasibaigus fizinei meilei dvasine, sielos prasme toks ryšys tęsiasi. Iš jo gimsta vaikai – fiziniai ir dvasiniai (idėjos, kūryba, nauji projektai). Mylėdami tampame vienas kito sielos gyvybės saugotojais. Saugodami mylimąjį patys jaučiamės saugūs.
Šiame kontekste neištikimybė yra meilės sužalojimas ar net nužudymas. Neištikimybės neįmanoma atsieti nuo sužeidimo, suplėšymo jausmo. Nueidamas pas kitą žmogų mylimasis tarsi išplėšia savo sielos gabalą iš mūsų širdies ir palieka kraujuojančią žaizdą.
- Ar įmanoma atskirti dvasinę ir fizinę neištikimybę?
- Populiaru kalbėti apie fizinę ir dvasinę neištikimybę, tačiau juk viskas prasideda nuo minčių, svajonių, fantazijų, kurios vėliau pereina į veiksmus, todėl didelio skirtumo tarp jų nematau. Neištikimybė nėra vienkartinis aktas ar impulsyvus veiksmas. Tai procesas, o jo šaknys gali siekti ir labai senus laikus. Fizinė neištikimybė vyro ir moters santykiuose lyg lakmuso popierėlis atskleidžia rimtas poros problemas. Neištikimybės faktas nėra svarbiausias – svarbiausias neištikimybės procesas ir priežastys, kurios leido įsibėgėti tokiai destrukcijai. Ji neišvengiamai stato į pavojų porą ar net visą šeimą.
Dažnai leisdamiesi į nuotykius žmonės trokšta ne tik patirti pasitenkinimą, malonumą ar atrasti iš naujo savo išsivadėjusį geismą. Kažkur slypi ir noras atkeršyti gyvenimo draugui ar draugei už klaidas, patirtus pažeminimus bei nuoskaudas. Tačiau tai labai destruktyvus būdas išreikšti savo jausmus – žalodami mylimo žmogaus sielą mes žalojame ir patys savęs. Santykiai ir pasitikėjimas kuriami, puoselėjami ilgus metus, o sugriauti juos įmanoma ir per kelias minutes. Ir ne visą žalą pavyks atitaisyti. Panašiai kaip su sudužusiu ir vėl suklijuotu puodeliu: gali ir vėl gerti iš jo, tačiau jis jau niekuomet nebebus koks buvo.
- Kaip atpažinti, kad antroji pusė tau neištikima?
- Kiekvienas žmogus, giliai mylėjęs ir jautęs artumą kitam, neišvengiamai pajus, kuomet jis ims tolti. Mano praktikoje buvo tokių atvejų, kai moterys ir vyrai pradžioje neigdavo, kad partneris galėtų būti jiems neištikimas. Tačiau nežiūrint neigimo proto lygmenyje, sielos, jausmų lygmenyje netrūko ženklų, kad tai vyksta. Dažniausiai vienas pirmųjų ženklų būna jausmas, kad artimas žmogus pasikeitė, tapo lyg svetimas. Jis arba ji ima reikalauti „daugiau asmeninės erdvės“, užsimano turėti savo asmeninių užsisėmimų ir reikalų. Vis daugiau laiko skiria sau, nori praleisti jį su kitais žmonėmis, ne poroje. Paskutinėje stadijoje apie save leidžia sužinoti įsibrovėlio (to trečiojo) energija. Svetimų kvepalų kvapas, svetimos spalvos marškiniai ar kaklaraištis, svetimas moteriškas plaukas, užkritęs ant tavo vyro kostiumo ar lūpdažio pėdsakai ant apykaklės. Moteris užsisklendžia, nori būti viena, viena eiti pasivaikščioti, viena gerti kavos, pasineria į internetą, ilgai sėdi prie kompiuterio, rašo laiškus, su kažkuo bendrauja telefonu, tampa išsiblaškiusi, nutolusi, nebesirūpina vaikais ir pan.
- Ar bėgant metams keičiasi neištikimybės samprata? Anksčiau ji buvo vertinama vienareikšmiškai kaip išdavystė, o dabar?
Racionalių įvertinimų gali būti visokių ir šis klausimas turbūt nusipelno gilesnės analizės. Mano galva meilės, aistros ir seksualiniai santykiai yra vieni seniausių ir archaiškiausių, liečiantys biologinį ir instinktyvų psichikos lygius, dėl to mažiausiai besikeičiantys ir įtakojami laiko. Paskaitykite graikų mitus ar Šekspyrą – personažų aistrų dramos atrodo mums labai pažįstamos… Neištikimybė yra visuomet išdavystė, jei tik pora neturi kokių nors kitų ypatingų susitarimų.
- Ar galima teigti, kad neištikimybė rečiau tampa skyrybų priežastimi, nes mes esame liberalesnių pažiūrų, kita vertus, dažniau siekiama išsaugoti šeimą dėl vaikų, pinigų, įpročio ir pan.? Ar verta tai daryti?
- Porą ar šeimą į skyrybas atveda jų santykių krizė ir griūtis, neištikimybė yra tik vienas iš to proceso etapų. Dažnai kai dviejų žmonių tarpusavio santykiuose atsiranda didelė įtampa, nesaugumas, atšiaurumas, vienas iš jų ima galvoti, kad norėtų juos nutraukti. Tačiau, kadangi nežino ar nemoka to padaryti, ima ir susiranda meilužį. Taip pabėgama nuo problemų sprendimo, jos perkeliamos į kitus santykius. Manau, kad tokiu atveju šeimą išsaugoti sunku. Juk vaikai yra jautrūs ir protingi, ir kaip benorėtume juos apgauti, emocine prasme to padaryti tikrai nepavyks. Jie dažnai patys nujaučia, kad tėvai turi sunkumų. Ypač blogai elgiasi tėvai, kurie atvirai pasakoja apie savo intymias problemas vaikams. Nereikėtų įtraukti jų į poros išgyvenamą dramą. Svarbiausia kalbėtis apie tai, kas laukia visos šeimos, tai padeda sumažinti nerimą ir įtampą bei suteikia bent šiokį tokį saugomo jausmą. Nė vienam iš mūsų nelinkėčiau augti melo ir apsimetinėjimo atmosferoje. Vaikai, išaugę tokiose šeimose, dažnai turi įvairiausių sunkumų gyvenime. Be to, tokios šeimos anksčiau ar vėliau vis tiek išyra.
- Ar moterų ir vyrų neištikimybei taikomi tie patys moraliniai standartai? Dažnai į vyrų neištikimybę žiūrima lyg ir atlaidžiau, ji laikoma šaunumo požymiu, o neištikimos moterys labiau smerkiamos.
- Taip, tikrai sutikčiau su šiuo teiginiu. Manau kad tai vienas iš mūsuose gyvuojančių stereotipų. Neištikimybė yra dviejų žmonių problema. Kiekviena neištikima moteris tai daro ne su kuo kitu, o su tokiu pat vyriškiu.
- Kaip vertinate šeimas, kuriose neištikimi abu – ir moteris, ir vyras. Ar tokie santykiai turi ateitį?
- Poros susitarimai gali būti įvairūs. Viskas priklauso nuo dviejų žmonių. Vienas iš populiaresnių susitarimų gali skambėti taip – „aš leidžiu tau pasismaginti ir turėti kitų partnerių, tik prašau, kad manęs nepaliktum ir galiausiai grįžtum pas mane“. Arba : „gali elgtis visaip, kaip tik užsigeisi, su sąlyga kad apie viską, kas su tavimi nutiko, man papasakosi“. Kartais tai gali būti ir trečias asmuo, oficialus poros arba vieno iš partnerių meilužis. Taip vadinami „namai trims“, kaip sako prancūzai. Paprastai galioja auksinė taisyklė: dviejų žmonių santykiuose viskas priimtina, kas patinka abiem.
- Ar neištikimybei turi įtakos amžius, lytis?
- Neištikimybę nulemia daugybė veiksnių. Amžius ir lytis nėra svarbiausi. Tradiciškai manoma, kad labiau į neištikimybę linkę yra jauni vyrai, dėl didesnio seksualinio potraukio. Tačiau tai nėra visiškai taip. Ar žmogus yra linkęs į neištikimybę, geriausiai padeda įvertinti jo ankstesnių santykių istorija. Jei vyras draugavo su viena mergina, o ją paliko dėl kitos, su kuria pagyvenęs tam tikrą laiką susilaukė vaikelio su trečia, tai greičiausiai rodo, kad jis nesugebės išsaugoti stabilesnių santykių ilgesnį laiką, jei tik pats nenuspręs, kad nori ką nors savo gyvenime pakeisti. Ir šiuo atveju nesvarbu kiek jam metų – 23 ar 43.