Senelė tik pasakė, kad reikia palaukti, kol ištekėsiu. Mano tėvai anksti išsiskyrė, mama turėjo daug vyrų, tikriausiai todėl susidariau klaidingą nuomonę apie meilę. Reikėjo apie tai pakalbėti, kai man buvo 11.
Nekaltybę praradau 13 metų, buvau naivi, atrodė, kad esu įsimylėjusi. Dabar manau, kad tikrai buvau per jauna, neturėjau net galvoti apie seksą.
Na bet šiuolaikiniame pasaulyje viskas labai seksualizuota. Tuo metu man atrodė – jei su kuo permiegu ar jei kažkas nori su manim permiegoti, vadinasi, jiems patinku ar jie mane myli.
Nesuvokiu, kodėl taip galvojau.
Na o 14 metų pasidariau nėštumo testą ir supratau, kad laukiuosi. Buvau tokia jauna, tiek visko norėjosi padaryti, tačiau visko atsisakiau, kad galėčiau rūpintis savo vaiku, nors pati buvau dar vaikas. Vis dar atsimenu pirmą apsilankymą pas ginekologę. Ji pasakė: „Sveikinu.“ Nieko nesuprasdama žiūrėjau į ją.
Ką norėjau pasakyti keturiolikmetėms? Palaukite, neskubėkite. Dar bus pakankamai laiko galvoti apie seksą ir vaikinus. Patikėkite – kai nebeliks nerūpestingų dienų, jūs tikrai jų ilgėsitės.
Tiesa, nesigailiu, kad gimdžiau. Dukrelė mane pakeitė. Dabar kitaip matau pasaulį, tik manau, kad pakeisti pasaulėžiūrą būtų geriau vyresniame amžiuje.
Mano patarimas – palaukite, kol jausitės pakankamai subrendusios susitvarkyti su emocijomis ir sekso pasekmėmis. Man buvo tik 14. Tikrai nebuvau pasirengusi atsakomybei, kurią teko prisiimti po sekso.