Jau nuo pat ankstyvo ryto nesisekė. Tačiau tai buvo smulkmenos, palyginus su tuo, kas laukė vakare. Nulūžęs nagas, sudaužytas arbatos puodelis, išplėšta palaidinės saga – tai tik gaivaus ryto gėlytės...
Esu organizavusi ne vieną renginį. Tad ir už draugės mergvakario organizavimą buvau atsakinga aš. Turėjau pasirūpinti šventės vietos suradimu, sugalvoti temą, linksmybes.
Kelias savaites rinkau visą reikiamą atributiką šventei, visi daiktai vos tilpo į tris dėžes. Nenorėdama gaišti laiko dar prieš išeidama į mergvakarį namuose apsirengiau įmantrų kostiumą. Mergvakario tema „Kankano šokėjos“, tad patys turėtumėte įsivaizduoti, kaip atrodžiau...
Žinoma, nebūčiau per miestą lėkusi taip apsirengusi, išsikviečiau taksi, o kostiumą ruošiausi paslėpti po paltuku. Deja... Žvilgtelėjau į laikrodį – vėluoju.
Paskubomis griebiau vieną dėžę ir ištempiau į laiptinę. Man besisukant grįžti į butą paimti likusių daiktų (tarp kurių buvo ir paltukas), skersvėjis tiesiai prieš nosį trinktelėjo buto duris.
Kad ir kiek klebenau rankeną, daužiau – beviltiškai... Buto raktai kartu su viskuo liko anapus durų. Laiko nebėra, nespėsiu išsikviesti meistro, kad atrakintų duris, taksi jau laukia apačioje. Sėdėjau ant laiptų ir raudojau – taip apsirengusi, kaip aš eisiu per miestą?!
Būčiau paprašiusi kaimynių paskolinti kokį paltuką, bet viena buvo išvykusi atostogauti, kita dar dirbo.
Tuo metu suskambo telefonas, draugės klausė, kur esu, vėluoju. Sukaupusi visą drąsą, atsistojau ir nulipau laiptais žemyn į taksi. Teko pereiti kiemą, kur kaip tyčia buvo susirinkusios vos ne visos kiemo pensininkės...
Išvydus mane jų būrelyje įsivyravo tyla. Vėliau pasigirdo juokas ir pašaipus komentaras „Į karnavalą susiruošė...“. Visa raudona įšokau į taksi. Vairuotojas irgi žiūrėjo į mane kaip į beprotę...
Atvykus į vietą, pasitiko automobilių spūstis. Susinervinusi išlipau iš taksi ir pėsčiomis nuskubėjau reikiamos vietos link. Turėjau pereiti gatvę. Mane sustojo praleisti mašina.
Nežinau kodėl, bet pasisukau pažiūrėti, kas sėdi už vairo. „O dieve, širdis nusirito į kulnus“. Juk ten mano kolega. Staigiai užsidengiau veidą ranka ir greitai, kiek leidžia 10 cm aukščio kulniukai, rankose laikoma dėžė su daiktais, nubėgau. Draugės jau seniai manęs laukė, pradėjo priekaištauti, kodėl tiek vėluoju.
Tačiau nebuvo noro aiškintis... Palikusi jas sutikti šventės kaltininkę, pati nulėkiau į prieplauką, kur mūsų turėjo laukti išnuomotas laivas su kapitonu. Ir laivas buvo, ir kapitonas, tačiau buvau sumaišiusi datą ir užsakiusi pasiplaukiojimą rytojui, ne šiandienai. Iki šiol nesuprantu, kaip taip galėjau sumaišyti datas.
„Šiandien plaukios kiti“,- konstatavo faktą kapitonas... Kito laivo gauti nepavyko. „Mergvakaris žlugo...“ - suskambo galvoje. Mačiau tolumoje linksmai klegančias drauges ir įsivaizdavau, kaip nueinu joms ir pasakau šią žinią...
Mano liūdnas mintis pertraukė greta nežinia iš kur išdygęs tas pats kolega, kuris praleido mane per gatvę. „Aš galvojau, ten tu, ar ne tu. Pasirodo tu“,- nusijuokė jis.
„Ką čia veiki taip apsirengusi?“ - pasiteiravo. Niekada nepasakoju žmonėms savo jausmų, tačiau šį kartą pratrūkau lyg vulkanas... Ašaros byrėjo kaip pupos. Kolega švelniai mane apkabino ir pasiūlė prisijungti prie jo ir draugų kompanijos. Jie kaip tik buvo užsisakę pasiplaukiojimą laivu. Draugams jis taip pat pasakė, kad jų laukia staigmena – prisijungs būrys žavių merginų. Žinoma, jie sutiko. Skubiai su mano atsigabentais papuošimais papuošėme laivą.
Tą pačią akimirką pasirodė ir būsimoji nuotaka. Pasiplaukiojimas ir visas vakaras buvo nuostabus. Net kankaną laive sušokom. :) O tai, kad vos nesugadinau mergvakario, liko tik mano ir mano kolegos paslaptimi...