"Viename pigiame viešbutyje turėjau lytinių santykių su vienu vaikinu. Naktis buvo puiki ir jis man labai patiko. Tačiau nuo to karto nuolat noriu šlapintis. Būgštauju, jog galėjau pastoti, ar, galbūt, nutiko kažkas kita. Bijau su kažkuo kitu apie tai pasikalbėti, nes nenoriu būti pasmerkta. Ką man daryti?"
Jei būčiau jūsų vietoje, kuo greičiau kreipčiausi į šeimos gydytoją arba šeimos planavimo kliniką, kur pasidaryčiau nėštumo testą ir tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų.
Jeigu nežinote, ar pandemijos metu ji veikia, pasiskambinkite savo gydytojui. Jis patars, kaip elgtis. Bet kokiu atveju, nepanikuokite.
Kad ir kokie būtų rezultatai, gydytojai jums padės. Jie tam ir dirba. Medikai tikrai jūsų neteis. Jų darbas yra jus prižiūrėti.
Tačiau šis įvykis gali tapti jums pamoka. Kitą kartą reikalaukite, kad vaikinas naudotų prezervatyvą ir nerizikuokite savo lytine sveikata ar ateitimi. Nesijauskite kalta ir nesigėdykite: tai yra nutikę daugybei moterų ir jos išmoko šią pamoką.
"Man 47 metai ir aš visiškai nejaučiu noro mylėtis. Tačiau mano vyras dėl sekso yra pametęs galvą. Jei tik sutikčiau, jis mielai užsiimtų seksu keletą kartų per dieną. Tačiau to nėra mano radare.
Kai mylimės, man tai patinka. Taigi kaip man atgaivinti potraukį seksui? Žinau, kad tai yra svarbi santykių dalis ir aš tikrai norėčiau išspręsti šią problemą. Prašau, padėkite man."
Pirmiausia, tai yra tikrai normalu. Mes visi (vyrai ir moterys) pereiname skirtingas seksualinio aktyvumo (ar neaktyvumo) fazes. Tai yra gyvenimo dalis, ir seksas tikrai kartais nebūna prioritetas.
Svarbiausia, kad seksas vis dar jums patinka. Taigi kodėl neleidus jūsų vyrui inicijuoti lytinių santykių? Jums teliks raškyti saldžius vaisius.
Paaiškinkite savo vyrui, kad šiuo gyvenimo momentu jūs nesate itin nusiteikusi lytiniams santykiams, ir nors jo neatstumsite, veikiausiai pati pirma nesiimsite jokių veiksmų.
Kalbant apie tai, kas mūsų santykiuose jaučia stipresnę seksualinę aistrą ir imasi iniciatyvos, į priekį išsiveržiu tai aš, tai mano vyras. Ir tokia kaita nuolat kartojasi. Jei atvirai, taip gyventi tik įdomiau.
"Mūsų santykiai su išsiskyrimais ir susitaikymais trunka 12 metų. Tačiau pastaruosius penketą metų jis manęs net nepaliečia, nors ir miegame vienoje lovoje. Pastaraisiais metais jis priaugo daugiau kaip 30 kg, ir aš mėginau jam gražiai paaiškinti, kad jis apsileido. Tačiau jis nenori nieko girdėti apie tai.
Iki šiol aš buvau jam ištikima. Ar turėčiau atsisakyti sekso ir aistros savo gyvenime? Man 56 metai, bet neketinu atsiduoti tik meilės romanų skaitymui."
Man panašu, kad jūsų partneris, priaugęs daug antsvorio, arba kenčia dėl pasitikėjimo savimi problemų, arba serga depresija.
Nemanau, kad tai dėl jūsų, bet suprantu, kad nerimaujate ir jaučiate pagundą nuklysti. Galbūt pasikalbėkite su savo partneriu apie jo psichologinę būklę, fizinę sveikatą, ir paklauskite, ar jam neatrodo, kad reikėtų profesionalų pagalbos.
Galbūt galėtumėte pereiti prie naujo sveikos mitybos režimo ar kartu pasportuoti. Tai parodytų, kad jūs juo rūpinatės ir padedate jam įveikti savo problemas.
Jeigu jis nenorės su jumis kalbėtis, ir jūs pajusite, kad nepatenkinate savo esminių poreikių, pagalvokite apie išsiskyrimą.
Mylėkite jį, palaikykite jį, padėkite jam, bet kai viską pasakysite ir padarysite, pasirūpinkite ir savimi.