Milijonai valandų porno
Priklausomybę nuo kibersekso specializuota literatūra aprašo kaip seksualinės ir interneto priklausomybės formą, kartu galimai susijusią su priklausomybe nuo pornografijos ir masturbacijos. Kaip ir bet kas, kas veda į priklausomybę, kuo labiau šis resursas yra prieinamas ir socialiai priimtinas, tuo didesnė žmogui kyla rizika tapti priklausomam. Skaičiai byloja patys už save: pagarsėjusioje „Pornhub“ svetainėje 2019 m. vartotojai peržiūrėjo daugiau nei 5 824 699 200 valandų pornografijos (tai atitinka beveik 665 šimtmečius suvartojamo turinio).
Nors Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadove priklausomybė nuo kibersekso, dar vadinama interneto sekso priklausomybe, šiuo metu nėra diagnozuojama būklė, ji ir toliau sulaukia dėmesio ne tik iš pačių priklausomųjų, bet ir iš medikų, priklausomybių konsultantų bei psichologų. Nors tai – palyginti naujas reiškinys, jis turi bruožus, būdingus ir visoms kitoms priklausomybėms.
Daugybė formų ir pozų
Mokslinė literatūra išskiria įvairias priklausomybės nuo kibersekso formas, įtraukdama ir seksualinį bendravimą su vadinamuoju „webcam modeliu“, ir įsitraukimą į virtualiuosius pokalbių apie seksą kambarius, ir palyginti nekaltas seksualinio pobūdžio žinutes, jaunimo pavadintas „sekstingais“ (angl. sex + texting). Nors pats sekstingas nėra blogas, jis tampa problemiškas, kai žmogus palaiko įsipareigojimus ir bendrauja už savo partnerio nugaros.
Teledildonika – kibernetinio sekso forma, kuriai reikia naudoti prijungtus sekso žaislus. Iš esmės tai perkelia kibernetinį seksą į kitą lygį, nes suteikia galimybę fiziškai stimuliuoti vienam kitą per atstumą, atkartojant ir simuliuojant tradicinį fizinį prisilietimą.
Visu tuo užsiimti įmanoma kad ir kelis kartus per savaitę ar net kelis kartus per dieną; tačiau ilgainiui gali atsitikti taip, kad visko tampa jau šiek tiek per daug ir šitoks, atrodytų, nekaltas pomėgis pradeda kelti fizinių, psichinių bei socialinių pasekmių. Tuomet jau pakyla tam tikros „raudonos vėliavos“ ir pradeda skambėti pavojaus varpai, bylojantys apie problemą.
Kaip ir kitos priklausomybės
„Jei žiūrėtume į faktus, – teigia Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė, – mokslinėje literatūroje nėra išskirta kokio nors ypatingo asmenybės bruožo ar rizikos faktoriaus, nulemiančio priklausomybę nuo virtualaus sekso. Visų priklausomybių atžvilgiu reikėtų kalbėti apie rizikos faktorių kompleksą, pradedant galbūt net genetine predispozicija.“ Ir toliau ji įvardija aplinką, kurioje žmogus išaugo, bei tai, kas vyksta joje.
Specialistės teigimu, probleminis interneto naudojimas jau yra pripažįstamas kaip priklausomybė, tad automatiškai nukenčia santykiai, darbas, jei tai moksleivis – užduotys ir mokykla. „Kenčia ir tarpusavio santykiai su kitais žmonėmis, pradeda reikštis tam tikri elgesio sutrikimai įvairiomis psichosocialinio ar fizinio funkcionavimo formomis, – pasakoja A.Širvinskienė. – Tai gali būti ir miego sutrikimai, ir nerimas, ir depresijos epizodai. Tai – daug būklių, signalizuojančių apie problemą, ir jos priklausomybės nuo interneto atveju nedaug skiriasi nuo, tarkim, priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų.“
Jaunimas pavojuje
„Į rizikos grupę patenka asmenys, turintys bendravimo sunkumų, intravertiški, neurotiški, savimi nepasitikintys, vieniši ir drovūs, – vardija pagrindinius nuo interneto ir visų jame pasitaikančių pagundų priklausomo žmogaus (dažniausiai – jaunuolio) bruožus priklausomybės ligų psichologė Neringa Bagdonaitė. – Remiantis naujais tyrimais, rizika susirgti priklausomybe nuo interneto smarkiai padidėja turint dėmesio sutrikimą, socialinę fobiją, depresiją. Didelės priklausomybės nuo interneto rizikos grupėms taip pat priklauso vyresni nei 50 metų asmenys ir paaugliai.“
Kalbėdama apie paauglius, psichologė išsako prielaidą, kad jų problemiško interneto naudojimo priežastys gali būti sunki mokymosi programa, per dideli tėvų lūkesčiai. Ir priduria, kad dar nėra aišku, ar nelinkę viešai bendrauti, drovūs ir vieniši asmenys turi didesnį potraukį sukurti virtualius santykius ar, atvirkščiai, virtualiojoje aplinkoje praleidžiantieji tiek daug laiko, kad bevelija net seksu ten užsiiminėti, ilgainiui praranda bendravimo įgūdžius, draugus ir taip dar labiau atitolsta nuo tikroviško bendravimo.
Specialisto komentaras
LSMU MA Neuromokslų instituto klinikinis psichologas, Skaitmeninės etikos centro ekspertas Julius Burkauskas:
– Pornografija ir virtualus seksas nėra problema. Problema tai tampa, kai dėl įvairių priežasčių, ypač kai tai susiję su kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimu, tam tikram procentui žmonių tampa sunku kontroliuoti jo kiekį gyvenime arba veikla užsiimama nepaisant akivaizdžiai žalingų pasekmių.
Kaip ir visos priklausomybės, probleminis porno vartojimas gali neigiamai paveikti vieną ar daugiau kitų žmogaus funkcionavimo sričių: darbą, santykius su kitais žmonėmis, intymius ir seksualinius santykius.
Vienas klasikinių priklausomybės bruožų, dėl kurių žmonės dažnai kreipiasi į specialistus, – prarastas ryšys poroje, negebėjimas susijaudinti seksualinių santykių metu. Moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės, daug žiūrintys pornografijos, pereina prie vis sudėtingesnio, brutalesnio jos turinio. Probleminis pornografijos vartojimas, kaip ir kitos priklausomybės, sukuria tam tikrą toleranciją. Tuomet priklausomam žmogui iškyla poreikis vartoti vis daugiau, vis stipriau, kad pajustų tą patį efektą.
Jautrių pornografijos įtakai žmonių santykių supratimui tai, be abejo, labai atsiliepia. Susidūrę su pornografija paaugliai bei vaikai vėliau gali susiformuoti netinkamą santykį į seksualumą ir artumą, net į patį susijaudinimą. Dalis vyrų, kurie kreipiasi į specialistus dėl seksualinės disfunkcijos ir negebėjimo susijaudinti, pripažįsta, kad tai gali būti dėl pernelyg didelio pornografijos žiūrėjimo. Jie dažnai būna susikūrę neatitinkantį tikrovės įvaizdį apie potencialaus partnerio kūno vaizdą, lytinio akto trukmę, pasitenkinimą ir orgazmo pasiekimą. Pornografijai jautrios smegenyse gali sukurti standartus, atitolusius nuo realaus gyvenimo, ir realiame gyvenime neveikiančius.
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|