Panašiai ir narcisizmu pasižymintys žmonės išsiskiria tuo, kad jie laiko save viršesniais ir tobulesniais už kitus. Nemažai žmonių turi šiek tiek „narcisizmo“ – jie gali atrodyti labai pasitikintys savimi, nebijantys išsakyti savo nuomonę, ginantys savo teises ir poreikius, siekiantys ir pasiekiantys savo tikslų. Kitaip tariant, stipriai pasitikinčius savimi žmones galima supainioti su narcizais.
Tačiau yra žmonių, kurių narcisizmas yra patologinis – t.y., jis tampa asmenybės sutrikimu. Narcisistinis asmenybės sutrikimas būdingas iki 6 proc. populiacijos, kiek dažniau vyrams nei moterims. Patologiniai narcizai pasižymi nuolatiniu poreikiu, kad kiti žavėtųsi jais, grandioziškumu (t.y., įsitikinimu apie savo išskirtinumą ir didybę), kitų išnaudojimu, empatijos stygiumi.
Narcisizmas gali turėti bent keletą formų. Pavyzdžiui, egzistuoja pažeidžiamas bei grandiozinis narcisizmas. Grandioziniu narcisizmu pasižymintys žmonės linkę išnaudoti kitus dėl savo tikslų, turi didybės fantazijų ir įsivaizduoja esą aukščiau kitų, o pažeidžiamo narcisizmo atveju asmens savivertė yra labai priklausoma nuo kitų įvertinimo ir asmuo labai baiminasi atstūmimo.
Nėra tvirtai sutariama, kodėl kai kurie žmonės turi narcisistinį asmenybės sutrikimą. Tarp dažniausiai minimų priežasčių – genetinis polinkis (pvz., vienas ar abu tėvai turi narcisistinių tendencijų) bei auklėjimo ypatumai – perdėtas lepinimas, pernelyg aukšti tėvų lūkesčiai (kai vaikas niekad neįtinka tėvams), apleistumas bei smurtas.
Narcisistinis asmenybes sutrikimas dažnai ima reikštis jauname amžiuje ir „matosi“ įvairiuose kontekstuose. Vienas tų kontekstų – santykiai. Pats narcizas gali to sąmoningai ir nesuvokti, tačiau santykiai su narcizu gali būti kankinanti ir nelengva patirtis.
Kaip atpažinti, kad kuriate santykius su patologiniu narcizu?
Paklauskite savęs: ar jums kyla jausmas, kad visas pasaulis privalo suktis apie jūsų partnerį? Ar jūsų partneris mano visad esantis teisus? Ar, kai kas nors nutinka, jūsų partneris kaltina visus, tik ne save? Ar jaučiatės taip, tarsi svarbiausia jūsų antrai pusei būtų jo/jos poreikiai, norai ir reikalavimai? Ar jūsų antra pusė nuolat jums nurodinėja? Ar pasigendate klausimų apie jūsų dieną, jūsų jausmus, jūsų norus? Ar ėmus kalbėti apie jums svarbius reikalus nutinka taip, kad pokalbis vis tiek pasisuka ties jūsų partneriu ir jo/jos reikalais? Ar jūsų partneris meluoja ir manipuliuoja jumis bei kitais žmonėmis? Ar jaučiate, kad antra pusė jus kontroliuoja, nurodinėja ir visai nesigilina į jūsų jausmus? Ar jūsų antrai pusei yra perdėtai svarbu, ką apie jį/ją galvoja kiti žmonės? Kuo daugiau kartų atsakėte „taip“, tuo didesnė tikimybė, kad susidūrėte su narcizu.
Narcizai nuolat kalba apie save, jie yra tvirtai įsitikinę, kad jiems negalioja taisyklės, jie jaučiasi viršesni už kitus, tačiau tuo pačiu iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti charizmatiški ir įdomūs. Tačiau patologinio narcisizmo atveju „charizmą“ labai greitai pakeičia „tikrasis“ narcizo veidas. Tikėtina, kad kuriant santykius su narcizu anksčiau ar vėliau iš savo antros pusės išgirsite:
*Aš negaliu gyventi be tavęs. Aš MIRSIU, jei paliksi mane. Taip sako ne nuoširdžiai mylintis žmogus, o tas, kas yra perdėtai priklausomas, kontroliuojantis ir manipuliuojantis. Narcizai lengvai manipuliuoja ir puikiai moka „žaisti“ kitų kaltės jausmu. Bėda tame, kad jie puikiai moka atrasti tokius partnerius(-es), kurie toms manipuliacijoms pasiduoda.
*Tu vienintelis man tinkantis žmogus. Tik tu gali suteikti man viską, ko man reikia. Tai gali skambėti gražiai bei glostyti savimeilę (kam gi nepatinka kartkartėmis pasijausti pačiu reikalingiausiu žmogumi žemėje?..), tačiau šitokios narcizų frazės gali reikšti, kad jie (sąmoningai ar nesąmoningai) mėgina antrą pusę izoliuoti ir sukurti jausmą, kad nėra jokių kitų alternatyvų kaip tik būti su narcizu. Iš tiesų labai greitai pavargstama nuo nuolatinio šokčiojimo apie narcizą ir begalinio narcizo norų bei įgeidžių tenkinimo. Nuoširdžiai mylintis žmogus suprastų, kad ir jūs turite poreikius, be to, jaustų dėkingumą, kad esate su juo/ja.
*Aš skriaudžiu tave dėl to, kad tave myliu. Tau bus nuo to tik geriau, juk tu PRIVALAI išmokti gyvenimo pamokas ir AŠ esu tas žmogus, kuris išmokys tave gyventi teisingai. Tai ŠLYKŠTUS nepagarbos, dėmesio nerodymo, tyčinio ar netyčinio įskaudinimo, o taip pat ir emocinio, fizinio ir net seksualinio smurto pateisinimas. Tokie pasakymai rodo ne meilę, o visagalybės, kontrolės ir dominavimo poreikį. Narcizai neatsiprašo – nes nemano, kad kiti verti jų atsiprašymų (nebent atsiprašyti yra dėl kokių nors priežasčių naudinga). Jie teisia, moko ir puikiai racionalizuoja kiekvieną savo kitiems padarytą skriaudą. Blogiausia, kad narcizo antra pusė gali šventai tikėti, kad buvo aprėkta/apstumdyta/sumušta – kiek absurdiškai tai beskambėtų – edukaciniais ar gerovės skatinimo tikslais…
*Jei aš tavęs neturėsiu, niekas neturės. Tu esi tik mano. Šis teiginys – ne meilė ir ne prieraišumas, tai kontroliavimas, dominavimas ir netgi grasinimas – gal antrai pusei, o gal antros pusės galimiems(-oms) gerbėjams(-oms). Narcizas gali įsiusti, kai antra pusė pasipuošusi eina į miestą, tačiau tuo pačiu rasti tūkstantį pateisinimų savo flirtavimui su kitais(-omis) ar net neištikimybei. Mat, galioja dvigubi standartai: TU negali nieko, TU priklausai man, o AŠ esu laisvas, MAN NEGALIOJA TAISYKLĖS. Nuoširdžiai mylintis žmogus pasitikėtų į sporto klubą, miestą ar klubą einančia antra puse. Lygiai taip pat iš tiesų mylintis žmogus net ir kentėdamas galų gale gebėtų priimti faktą, kad antroji pusė pamilo kitą, ir per prievartą ir manipuliacijas šalia savęs antrosios pusės nelaikytų.
*Tu privalai paklusti man, nes aš žinau geriau. O jei nepadarysi to, ką tau sakau, aš tave paliksiu. Vėlgi – tai ne meilė. Tai grasinimas ir manipuliavimas. Narcizas gali grasinti palikimu už mažyčius dalykėlius, pvz., patologinis narcizas gali įniršti ir liepti pasidažyti einant į parduotuvę kartu su juo, mat visi aplinkiniai turi matyti jį su pačia gražiausia moterimi. Jei nesidažysit – būsit apipilta grasinimais (ir nesvarbu, kad pavargot po ilgo sekinančio budėjimo ligoninėje ir net neturit jėgų pakelti link blakstienų tušo). Lygiai taip pat narcizai gali atstumti, atsiriboti ar grasinti dėl visai mažų jau padarytų „nuodėmių“, pvz., dėl to, kad „apgėdinote“ jį, tokį galingą, prieš draugus paimdama už rankos ir pavadindama „mažučiu“. Visos pasaulio atgailos nepakaks „išpirkti kaltei“ ir nuraminti įdūkusį narcizą.
*Aš geriausia, kas nutiko tave gyvenime. NIEKAS kitas tavęs nemylės taip, kaip aš. Dar vienas narcizų manipuliacijos būdas – įtikinti antrą pusę, kad ji yra bevertis žmogus, o pats narcizas – didvyris ir gelbėtojas. Tai suteikia narcizui galios jausmą. Neretai narcizai imasi vardinti antros pusės trūkumus ir praeities klaidas šitaip sumenkindami ir pasijusdami viršesni, tobulesni ir tikrai „nuostabūs“ žmonės.
*Aš noriu tavęs čia ir dabar. Tu privalai su manimi pasimylėti. Jei santykių pradžioje tokie pasakymai gali būti žavūs ir „įkaitinantys“, nuolatinis antros pusės vertimas mylėtis paisant vien savo poreikių ir pasitenkinimo yra ne meilės ar dėmesio išreiškimas, o egoistinis savo norų tenkinimas. Vertimas mylėtis nepaisant antros pusės noro ar nuotaikos taip pat gali būti ir kontroliavimo išraiška bei būdas pajusti savo galią – „aš toks didis, ir man visai nesvarbu, tu nori manęs ar ne, svarbiausia, kad aš galiu tave turėti kada tik panorėjęs“.
Kitaip tariant, jei kuriate santykius su narcizu, tikėtina, kad nesulauksite besąlygiškos meilės – meilę jūs nebent „užsitarnausite“. Narcizai tiesiog nemoka priimti kitų (ir savęs pačių). Be to, mažai tikėtina, kad patologinis narcizas gebės suprasti jūsų norus ar jus palaikys, kai jums to reikės. Neretai narcizai savo antras puses nuvertina, išnaudoja, priima tarsi savaime suprantamą ir niekur nedingsiantį objektą. Jie dėl savo pačių pamatinio nesaugumo jausmo perdėtai pavyduliauja ir kontroliuoja, neretai apriboja antros pusės socialinį gyvenimą. Blogiausia, kad narcizų antros pusės neretai ima nebepasitikėti savimi, pasiduoda nuolatiniam spaudimui ir praranda savo tapatumą.
Kaipgi „išlikti“ atpažinus, kad antra pusė – narcizas?
1. Pirmiausia ir svarbiausia – jei patiriate smurtą (fizinį, seksualinį ir/ar emocinį), pasirūpinkite savo saugumu. Kreipkitės pagalbos į artimuosius ar specialistus (medikus, psichologus ar net, jei reikia, į teisėsaugą), pasirūpinkite, kad jūsų nesužalotų. Nesvarbu, ką jums sako smurtautojas: su jumis niekas neturi teisės elgtis taip, kaip jūs nenorėtumėte, kad su jumis elgtųsi.
2. Prisiminkite, kad jūs vertas(-a) meilės, dėmesio, pagarbos – nesvarbu, ką jums sako antra pusė. Jūs turite teisę į savo poreikių patenkinimą, taip pat turite teisę negalvoti apie savo partnerį(-ę) 24 val. per parą. Neleiskite, kad narcizas užvaldytų visą jūsų gyvenimą – jūs galite sau leisti turėti draugų, pomėgių bei laiko sau.
3. Nesileiskite į narcizo emocinį šantažą. Tiesa, tai lengviau pasakyti, nei padaryti. Narcizai moka „įlįsti“ į kitų galvas ir „išjudinti“ jautriąsias vietas. Apsilankyti pas psichologą, skaitykite saviugdos literatūrą, ieškokite kitų būdų stiprinti save ir didinti savo atsparumą.
4. Supraskite, kad tai, kaip su jumis elgiasi narcizas, yra ne apie jus, o apie jį/ją. Jeigu sunku suprasti, ar narcizas pasikarščiavo ir „perspaudė“, o gal iš tiesų jį/ją išprovokavo tam tikri jūsų poelgiai, pasitarkite su patikimu žmogumi: „Jei aš padariau kažką, kokia galėtų būti normali antros pusės reakcija? Ar normalu tai, kokios reakcijos sulaukiau?“. Jei buvote neištikimas ir žmona jus aprėkė ir susinervinusi sudaužė vazą yra viena, o jei pavėlavote penkias minutes susitikti ir sulaukėte trijų dienų nesikalbėjimo – tai jau visai kas kita. Be to, antros pusės pernelyg dažnai pateisina narcizo agresiją, šaltumą ar nepagarbą, taigi toks pasitarimas su kažkuo, kuo pasitikite, gali padėti suprasti, ar nebūna taip, kad nuolat pateisinate nesiskaitymą su jumis ir smurtą.
5. Susitaikykite, kad be savo paties noro ir motyvacijos narcizas nepasikeis. Jei pavyksta parodyti narcizui, kaip jus veikia jo elgesys, tai jau yra labai daug. Galite pasiūlyti antrai pusei eiti kartu ar individualiai į psichoterapiją – pastaroji yra pagrindinis būdas padėti nuo asmenybės sutrikimų kenčiantiems žmonėms. Kai kuriais atvejais narcizams gali padėti atjaučiantys, mylintys, stabilūs santykiai – ypač jei narcizui meilės ir saugumo trūko vaikystėje. Tačiau vis tik dažniausiai narcizai nelabai nori keistis, nes jie nesupranta, kad jie turi problemų: juk ne jiems praradimas nutrūkę santykiai, o jų antrai pusei, ne jiems praradimas prarastas darbas, o darbovietei, ne jie praranda draugus, o draugai juos.
6. Galiausiai, priimkite tai, kad santykius gali tekti nutraukti. Jei jums stinga meilės ir pagarbos, jei jaučiate, kad nuolat neįtinkate, kad jus nuolat nuvertina ir kaltina, ar tikrai tai yra tokie santykiai, kuriuose norisi būti?
Santykiai su narcizais nėra lengvi. Jei nujaučiate, kad jūsų partneris ar partnerė pasižymi narcisizmu – ir ne tuo, kai stipriai pasitikima savimi, o tuo, kur siekiant pasikelti savo vertę menkinami kiti ir griaunama kitų savigarba, – nebijokite ieškoti pagalbos. Ir prisiminkite: jūs esate žmogus, kuris vertas meilės, rūpesčio, palaikymo ir pagarbos. Nesvarbu, ką kas besakytų.
Psichologė Kristina Paradnikė
Svetainė www.psikons.lt | FB puslapis fb.me/paradnike