Kodėl taip yra?
Ar todėl, kad su vienais žmonėmis lemta sutarti lyg cepelinams su lietuvio skrandžiu, o kitiems geri santykiai paprasčiausiai nelemti?
Na, tiesą sakant, ne. Lemtis čia ne prie ko.
Ir jei savo mylimą žmogų laikai „duotu lemties“ arba prastus santykius su tėvais nurašai ant „Ai, horoskopo ženklai“ ir „Jie nieko nesupranta“... Tai laikas liautis taip darius. Geriau pasikliaukime psichologija.
Penkios meilės kalbos ir kas jas sugalvojo?
Ką, jei pasakyčiau, jog žmones galima suskirstyti į penkis tipus? Visus. Vaikus, senelius, suaugėlius ir net tuos paauglius, kuriems hormonai susuka įvairias kūno dalis?
Įsivaizduok. Penki tipai. Tu esi vienas jų. Ką manai?
...Gali būti, kad tu reaguotum vienu šių būdų:
Laikytum mane visišku kvailiu, nes tai neįmanoma;
Laikytum mane psichologijos genijumi, radusiu kažkokį paslėptą žmogaus DNR kodą.
Tačiau geriausia tavo reakcija būtų buvusi šių dviejų reakcijų mišinys.
„Penkios meilės kalbos“ yra prieš 21-erius metus rašyta ir vis dar kažkur netoliese bestselerių sąrašo išliekanti knyga. Ją parašė pastorius ir tarpasmeninių santykių terapeutas Gary Chapman. Jis ir sukūrė idėją apie penkias meilės kalbas.
Sakau „sukūrė“, o ne „atrado“, todėl, kad išties Gary Chapmanas nėra psichologas ir jis niekada tokiu nebuvo. Kas dar įdomiau – jokių tyrimų apie šias meilės kalbas jis neatliko. O tai neįprasta žinomų populiariosios psichologijos knygų pasaulyje.
Užtat žinias apie meilės kalbas jis susirinko kalbėdamasis su puikiai tarpusavyje sutariančiomis poromis ir tyrinėdamas, kaip jos bendrauja.
Mokslinių tyrimų apie penkias meilės kalbas beveik nėra. Tačiau praktika yra. Artimiausia, ką turėjome tyrimams, tai 2006 metais Nichole Egbert atlikta kelių ankstesnių tyrimų analizė, parodžiusi, kad ryšys tarp kalbų ir realybės egzistuoja. Neaiškus, bet yra.
O tai gana įdomu – rodos, kalbos egzistuoja, tačiau kodėl – niekas negali paaiškinti.
Bet kaip vaizdus parodymas, kaip skiriasi mūsų meilės suvokimai ir kaip savo meilę perduoti kitiems jų kalba, o ne savo, šis penkių meilės kalbų modelis veikia. Ir tau padės, kaip padėjo santykiuose man.
Taigi, jei trokšti...
- Sustiprinti esamus santykius su tau svarbiais žmonėmis;
- Atkurti prarastus santykius ir pabandyti juos kurti geriau;
- Surasti būdą, kaip prieiti prie kito asmens ir jam patikti;
- Išsiaiškinti, kodėl kartais kiti nesupranta tavo dėmesio;
- Ar suvokti, kaip galbūt kitų dėmesio nematai tu.
...Skaityk toliau.
Leisk, papasakosiu apie penkias meilės kalbas ir kodėl, išties, tai nėra kažkas naujo. Tavo tėvai ir seneliai, turbūt, šias kalbas jau žino. Teliko sužinoti ir tau.
Kokios tos penkios meilės kalbos?
Šiomis kalbomis kalbame kiekvienas.
Ir taip, jei iškart įdomu – mes kalbame daugiau nei viena kalba bei galime jų išmokti, net jei niekada nemokėjome.
PIRMA. Laikas kartu.
Ar matei poreles ar draugų grupes, kurie būriu ateina į kavinę, užsisako kavos ir tada atskirai skaito žurnalus, dirba kažką kompiuteryje ar telefone?
Arba, pavyzdžiui, poras, kurioms itin svarbu bent kartą per savaitę susėdus kartu žiūrėti filmą, virtuvėje ruošti vakarienę ar daryti dar ką drauge?
Šie žmonės vertina laiką kartu.
Ir taip, įskaitant ir draugus, kavinėje sėdinčius kartu, tačiau įlindusius į telefonus. Feisbuke nesenai regėjau daug laikų sulaukusį kažkokios moters nusiskundimą tokiu elgesiu. Tačiau tai tik šių draugų meilės ir draugystės kalba.
Tokio tipo žmonėms svarbiausia, kad būtum kartu.
ANTRA. Prisilietimai.
Taip, tai tie du veikėjai kavinės gale, prilipę viens su kitu ir besilaižantys lyg kokie katinukai. Arba, jei tau malonu prisiliesti prie kito žmogaus – tai esi tu.
Svarbu pastebėti, kad prisilietimai nėra lygu seksui. Kai kuriems gali atrodyti, kad prisilietimai jiems labai svarbūs. Kai išties – tai tik natūralus poreikis išreikšti save seksu.
Prisilietimai gali būti įvairūs.
Pavyzdžiui, tėtis, kuriam kalbant su vaiku patinka padėti ranką ant peties, turbūt prisilietimus įvertina. Arba žmona, norinti visada būti mažasis šaukštelis lovoje, irgi turbūt mėgsta prisilietimus.
Tokiems žmonėms geriausia dovana yra nuoširdus apsikabinimas, rankos paspaudimas, draugiškas niukstas šonan ar pietietiškas pakštelėjimas žandan. Jiems svarbu prisiliesti.
TREČIA. Dovanos.
Aha, jos! Dažniausiai daikto forma, bet gali būti ir virtualios – svarbu, kad dovanotų.
Ir nemanyk, kad visiems patinka dovanos.
Lygiai kaip pirmos dvi kalbos, ši nėra visiems vienodai priimtina ir suvokiama. Pavyzdžiui, aš – dovanų nekenčiu. Niekada nemėgau ir nemėgstu šiandien. Tačiau kitiems svarbu. Net jei dovanos nėra itin naudingos. Pavyzdžiui, Mardžei Simpsons patinka Houmerio dovanojama automobilio alyva.
Iš esmės, jei nori parodyti meilę šiems žmonėms – negailėk pinigų, laiko arba išradingumo kuriant dovanėles. Tai gali būti ir kankorėžis iš gražaus miško, ir įdomi knyga.
KETVIRTA. Pagalba.
Tuomet yra šis būdas išreikšti meilę. Turbūt tai svarbiausia mano tėvų kalba (ar bent svarbiausia mamai), nes jie visada nori padėti kitiems ir vertina, kai padedama jiems.
Pagalba darbuose gali būti tokia įvairi, kokie įvairūs yra ir patys darbai.
Tau galiu patarti pažvelgti į kitus žmones. Ir jei tau nereikia pagalbos ar jei kiti nevertina tavosios – suprask juos, tai natūralu.
Bendraujant su žmonėmis, kuriems svarbi pagalba, stenkis jiems tos pagalbos ir duoti. Arba, jei nori nusimesti naštą nuo savęs, tuomet pabrėžk, kad, tarkim, „Šis įtaisas tau labai padės“ ar „Tau padės šis žmogus“.
PENKTA. Palaikymo žodžiai.
Tai viskas, kas išlenda iš burnos (ar parašytų raidžių) ir sulenda kitiems į ausis (ar akis)... Eee... Na gerai, gal kiek kraupokai skamba. Pamiršk šią metaforą.
Asmeniškai man – tai turbūt svarbiausia kalba. Man visada buvo svarbūs palaikantys žodžiai, nepaisant to, ar jie kupini informacijos, ar tėra tik „Tu gali, aš tikiu tavimi“.
Kaip pasakyti palaikantį žodį kitiems? Ogi taip:
- Randi priežastį, kodėl jį sakyti. Paraginimas ar komplimentas be priežasties jį kartojant – bevertis.
- Pasakai savo mintis. Papildomi balai už pozityvumą.
- Svarbi dalis – nekartok palaikymo žodžių be galo ir nesakyk jų „nes reikia pasakyti“.
- Tai, kaip pastebiu pats, atstumia.
Todėl taip nekenčiu motyvacinių citatų feisbuke, nes jos nėra skirtos asmeniškai. Jos yra skirtos, kad pritrauktų daugiau pirkėjų. Citatos ant bendros feisbuko sienos yra pasityčiojimas iš palaikymo žodžių. Kaip ir nuolatinis pozityvumas be kritikos.
Taigi – žmonėms, mėgstantiems žodžius, šių pateik panašiai kaip vaikui saldumynų: ne kasdien ir ne visada tų pačių.
Svarbiausia meilėje nuoširdumas.
Tačiau jau turėtum pastebėti bendrą šių meilės kalbų reikalavimą. Kad ir kaip reiški dėmesį kitam – tai turi būti nuoširdu.
Dovanos vien tam, kad kažkas vieneriais metais priartėjo prie mirties, ne tokios vertingos, kaip netikėtos.
Laikas vertingiausias, kai jo reikia kitam, o ne tau.
Palaikantys žodžiai geriausi, kai tikrai yra priežastis juos sakyti.
Pagalba geriausia, kai jos prašoma ir ji teikiama susitelkus.
Prisilietimai – kuomet prisiliesti išties malonu.
Nedaryk kažko vien todėl, jog reikia. Daryk todėl, kad nori. Nerodyk meilės tau įprastu būdu, rodyk būdu, kuris suvokiamas kitam.
Tai... Kokia mano meilės kalba? Ir kokiomis kalba kiti žmonės?
Svarbu suprasti, kad mes neturime tik vienos vienintelės meilės kalbos. Mes natūraliai kalbame keliomis jos kalbomis.
Klausimas kuriomis.
Štai, pavyzdžiui, man svarbiausi palaikymo žodžiai ir laikas kartu. Tačiau mano tėvams – pagalba darbuose ir dovanos. Bet natūralu, kad mes nekalbame visomis meilės kalbomis, nes esame skirtingi.
Svarbu suprasti, kad kas tinka tau, gali būti nemalonu kitam.
Taigi, yra du būdai, kaip išsiaiškinti savo kalbą:
- Stebėk save, kas tau patinka. Vėl perskaityk išvardintas kalbas ir žiūrėk, kurios dvi tau tinka labiausiai. Kurios dvi – mažiausiai?
- Atlik mažą testą internetu, oficialiame knygos puslapyje.
Gali pasinaudoti ir abiem būdais. Aš, asmeniškai, labiau pasitikiu testais, nes juose neveikia horoskopo principas – neatrodo, kad tinka viskas.
Kitus žmones gali stebėti arba paraginti padaryti šį testą.
Mano draugė Giedrė pasiūlė šį testą atlikti savo mamai. Ir atrado, kad, po perkūnais, išties jų kalbos paprasčiausiai nesutapo. Tada abi suprato, kaip galima gerinti tarpusavio santykius. Ir tai padarė. Kita draugė, beje, irgi Giedrė... Tai pasiūlė savo vyrui. Santykiai pradėjo gerėti, supratus, kad jie nesutarė ne dėl lemties, o dėl to, kad nesuvokė vienas kito skirtumų.
Abi Giedrės patikrino savo ir savo artimųjų meilės kalbas. Ir joms iškart tapo aiškiau, kodėl santykiai iki Penkių kalbų atradimo buvo tokie prasti.
Su naujomis žiniomis jos galėjo sustiprinti savo santykius.
Kodėl aš pasakoju apie meilės kalbas?
Tačiau aš nepasakoju apie šias kalbas vien todėl, kad neturėčiau ką daugiau pasakoti. Ši istorija šiek tiek asmeniškesnė.
Prieš tris metus aš buvau kartu su viena mergina. Poroje.
Tai buvo fantastiška mergina, kurią atitinkamai ir mylėjau. Auksinių plaukų, vaikiško charakterio ir beprotiškai dievinanti miegą kartu.
Tik, deja, šie santykiai laimingai nesibaigė.
Mes išsiskyrėme Turkijoje, savo „atostogų“ metu. Po maždaug mėnesį trukusio tylaus karo, įsisukus į vis akivaizdesnį „čia kažkas ne taip“ santykių sūkurį.
Dabar, kai pagalvoju – mes išsiskyrėme dėl juokingų priežasčių. Vien dėl to, kad nepažinome vienas kito meilės kalbų ir, aišku, todėl nepabandėme jų išmokti.
Tik dabar suprantu, kaip skyrėsi mūsų kalbos:
- Mileta man visada iš kelionių parveždavo visokiausių magnetukų, statulėlių ir kitokio šlamšto.
- Aš galvodavau – kam ji man dovanoja tuos beverčius suvenyrus?
- Ji labai nuliūsdavo, jeigu jai aš neparveždavau kažko pats.
- Man tai atrodė visai nesvarbu.
- Aš troškau palaikančių žodžių.
- Ji, geriausiu atveju, vietoj to pakštelėdavo į žandą.
- Mane užknisdavo jos pastovus sėdėjimas feisbuke.
- O jai tai atrodė įprasta.
- ...Ir panašiai. Iš esmės, tarp mūsų ryšys turbūt gimė tik todėl, kad buvome vienas kitam gražūs ir mėgdavome miegoti apsikabinę.
Bet ne daugiau.
Taigi, nenuostabu, kad išsiskyrėme, nesupratę vienas kito kalbų. Prasidėję gerai, santykiai byrėjo. Kol galiausiai meilės trūkumas nužudė ryšį.
Tai buvo nuoširdžios, nesavanaudiškos meilės trūkumas. Juk mes mylėjome, tačiau kad kitam buvo svarbu visai kas kita, pamiršdavome.
Ech...
Na, bet užtat dabartiniai mano ryšiai su brangiausiais žmonėmis yra geresni. Ne tik merginomis, o ir su tėvais bei seneliais. Jiems aš teikiu pagalbą, neįsižeidžiu, kai jie man ką nors dovanoja, todėl ir mūsų ryšys tapo stipresnis.
Tai ką dabar? Kaip naudotis žiniomis apie penkias meilės kalbas?
Jei nori atkurti senus santykius – pažvelk, galbūt juos praradai todėl, kad jūsų kalbos nesutapo ir abu to nesupratote?
Jei nori sustiprinti esamus – daryk tą patį.
Pažvelk į tai, kaip išreiški savo meilę. Pažvelk, kaip kiti išreiškia savąją. Ir pasistenkit išmokti vienas kito kalbas. Pradedant, aišku, nuo savęs.
Meilės kalbos nėra magija. Naujų kalbų galima išmokti.
Mūsų santykiai nėra nustatyti lemties, horoskopų ar mėnulio fazių. Jie nulemti mūsų veiksmų. Ar savo meilę rodome kitiems suprantamu būdu? Ir ar ją rodome nuoširdžiai?
Tai yra svarbu.
O dabar, štai užduotis tau:
Patikrink bent savo meilės kalbas. Paanalizuok save arba atlik testą.
Ir tuomet komentaruose žemiau parašyk, kuri kalba svarbiausia tau.
Taip galėsi save palyginti su kitais ir įsitikinti, kad esame skirtingi. O taip pat sužinosi, jei dar nesupratai, kokia meilės kalba yra tavo.
Taigi, kaip myli tu?