Man 33-eji. Norėčiau pasiteirauti Jūsų, kaip specialisto, nuomones, nes tiesiogiai, tarkim būdamas kabinete negalėčiau išdrįsti paklausti. O mano problema tokia, kad aš niekaip nesurandu sau antros pusės, bandymų buvo labai daug, bet kai tik mane sudomina kokia panelė, kaip tik ji ir neatkreipia į mane jokio dėmesio.
Ir metams bėgant aš supratau, kad man trūksta išvaizdos, kad į mane panelės nelabai kreipia dėmesį. O aš paniškai bijau likti vienas, ko labiausiai bijau - nugyventi vienas visą gyvenimą, to beprasmiškumo bijau, nes visa esybe noriu mylėti ir būti mylimas.
Ieškodamas išeities aš susipažinau per užsienietiškas pažinčių svetaines su keliom juodaodėm merginom, štai joms aš pasirodžiau patrauklus! Žinoma, daug iš jų tiesiog norėtų patekti į Europą, ir pats žinau, kad jos čia atvykusios, gali palikti tave ir su gražesniu, turtingesniu susidraugauti, bet gal ir man taip būtų, jei aš nuvykčiau į Afrikos kurią šalį irgi būčiau visoms nauja "egzotika", jei taip galima išsireikšti...Dar viena bėda tai, kad aš analizuodamas savo tėvų santykius, peržiūrėdamas jų nuotraukas, pastebėjau, kad jie abu simpatiški buvo iki keturiasdešimties metų, o vėliau abu nebenorėjo vienas su kitu gyventi.
Aš baiminuosi, kad ir man nebedaug liko laiko, juk man jau 33 ir aš apie 40-ties irgi galiu prarasti ir taip nelabai gražią išvaizdą. O štai juodaodės man patinka ir vyresnio amžiaus, net daugiau kaip 50-ties, kiek teko tokio amžiaus jų matyti. Tad norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę, galbūt yra šansas, kad ir aš vyresnio amžiaus (tarkim iki 50 metų) dar kažkam patiksiu, ta prasme ne iš savo rasės? (Nes baltaodžiai tikrai yra patrauklūs juodaodėms merginoms). Rašau Jums su tikrai dideliu nerimu, bet štai radau Jūsų el. paštą internete, esu matęs Jus kalbant TV laidose ir labai tikiu Jūsų nuomone, tai ką Jus sakot, kaip aiškiai mokate nagrinėti situacijas.
Atleiskit man už kiek galbūt atrodantį keistai mano laišką ir didelis ačiū už dėmesį. Aš tikrai labai laukčiau Jūsų atsakymo.
Geros kloties!
Su Pagarba, E.
Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas:
AR VERTA VESTI JUODAODĘ MERGINĄ?
Laba diena,
taigi, jums patinka juodaodės merginos, o jūs patinkate joms. Nematau jokių problemų, dėl kurių jūs negalėtumėte susipažinti su viena iš jų. Panašu, kad jus vis dėlto kažkas tame stabdo.
Ir negali nestabdyti, nes pats jūsų laiško tonas yra tarsi atsiprašantis ir klausiantis: ar nieko tokio, kad aš susipažinsiu su kitos rasės mergina?
Tarsi už jūsų nugaros stovėtų didelė armija žmonių, sakančių: "negerai tu elgiesi, ką tu sau galvoji? Kodėl nesusirandi lietuvaitės?" Ir ši nematoma minia iš tiesų egzistuoja. Tai - rasistinius prietarus turintys tėvynainiai, kurie nelabai atskiria tikrovę nuo įspūdžio. o Įspūdis jų toks, kad "juodas" - reiškia "blogas, purvinas, susitepęs". O štai "baltas"- reiškia "geras, šviesus, švarus". Juodaodžio žandikauliai atsikišę, o baltojo - ne, vadinasi, juodaodis yra arčiau gyvūno, nei baltaodis. Ir viskas- šitaip jie įpranta manyti nuo pat mažens ir tokios nuostatos labai sunkiai keičiasi.
Po to iš šių nuostatų rasistinių pažiūrų žmogus išveda nuomones. Tarkime, nuomonę, kad jei juodaodė nori ištekėti už lietuvio, tai tik tam, kad patektų į Europą. Atseit visos juodaodės- tai tokios pinigų ištroškusios intrigantės. Žinoma, nemaža dalis juodaodžių vyrų ir moterų iš Afrikos iš tiesų siekia emigruoti į Vakarus, tačiau vargu ar tam tikslui jie pasirinktų Lietuvą, o ne labiau išsivysčiusią Europos šalį. Juk ir lietuviai tuokiasi su užsienio žmonėmis, emigruoja į Vakarus - ar visi jie intrigantai? Kam juodaodei lietuvis? Kodėl ne britas ar vokietis? Ten ir rasizmas mažesnis- saugiau gatvėmis vaikščioti, ten ir uždarbiai keliskart aukštesni, ten ir saviškių bendruomenių yra. Bijantys emigrantų antplūdžio dažniausiai tvirtina, kad kažkas atsitiks "baltųjų" kultūrai ir krikščioniškam tikėjimui . Tarsi pamiršdami, kad kultūra jau seniai tapusi globalia, ir didelė dalis juodaodžių kaip tik išpažįsta krikščionybę. Tačiau šie faktai neįtikina žmogaus, kuris apskritai bijo svetimų - tokius žmones vadina "ksenofobais". Neklausykite jų. Ksenofobija- jų problema, o ne jūsų.
O dabar pažiūrėkime į sunkumus. Jei jūs gyvenate provincijoje, jums su būsima žmona tektų gyventi tarp įvairių žmonių, tame tarpe ir nelabai draugiškų. Greičiausiai jums labiau tiktų Lietuvos didmiestis, o ne provincija. Taip pat turėkite omenyje, kad nemaža dalis afrikiečių kalba ne anglų, o prancūzų kalba. Negalima paneigti, kad kito tikėjimo ir kitoje kultūroje išaugęs žmogus atneštų į bendrą gyvenimą savo šeimos tradicijas. Jei tai būtų mergina ir nedidelio Afrikos kaimelio, ir dar išpažįstanti islamą ar vietinį tikėjimą, jums gyvenant su ja tektų susidurti su labai savitoms pažiūrom į tai, kad dera moteriai, o kas - ne.
Jai būtų labai sunku prisitaikyti prie Lietuvos gyvenimo, ji jaustųsi vieniša neturėdama draugių. Gali atsitikti, kad ji labai greitai sudepresuotų be saulės ir gimtosios tėvynės. Ir ką tuomet jums daryti- važiuoti gyventi į jos gimtąją šalį? Vargu ar ji to norėtų. Norėti gyventi materialiai aprūpintą gyvenimą siekia bet kuri moteris, tačiau tai nereiškia, kad jos visos susipažįsta ir išteka tam, kad apsirūpintų. Vertybės būna įvairios visų rasių žmonių tarpe.
Todėl manau, kad jums būtų lengviau ne su mergina iš provincijos ir musulmone, o iš miesto , kuri laisvai kalbėtų angliškai, būtų krikščionė ir lengvai prisitaikytų prie gyvenimo svetimame krašte. Jau yra išaugusi karta- šiems žmonėms kaip tik dabar trisdešimt-, kuri gyveno globaliame pasaulyje, naudojosi internetu, keliavo po Europą ir JAV, skaitė tas pačias knygas ir klausėsi tos pačios muzikos. Tuomet didelio skirtumo bendraujant jūs nepajusite. Gali būti, kad jums netgi tektų pasitempti ir patobulinti savo kalbą ir kultūrinį lygį.
Labai džiugu, kad jūs peržengiate per rasistinius prietarus, ir nepaisote ksenofobiškų kai kurių jus supančių žmonių pažiūrų. Galima tik palinkėti jums ir toliau drąsiai daryti žingsnius santykiuose su kita lytimi. Nes kita problema, kurią galima įžiūrėti jūsų laiške- nepakankama drąsa su moterimis, menkas pasitikėjimas savo vyriškumu.
Jūs labai aiškiai laikote save nepatraukliu. Sureikšminate išvaizdą. Ir jums įrodymas, kad jūs nepatinkate dėl išvaizdos - jūsų tėvų istorija, kur sulaukus keturiasdešimties įvyko nutolimas. Man atrodo, kad jūsų tėvai nutolo ne dėl to, kad prarado patrauklumą. Pažiūrėkite aplinkui : ar daug pamatysite gražuolių porų? Ar nepastebite, kaip greitai išsiskiria modeliai ir kino žvaigždės? Nutolsta ir tie sutuoktiniai, kurie laikomi etaloniniais gražuoliais. Priežastys dažniausiai ne išvaizdoje, o kitokios : nusivylimai būdo bruožais, skirtingos pažiūros. Vargu ar jūs rastumėte daug moterų, kurioms patinka "gražūs" vyrai. Labai patrauklūs vyrai dažniausiai patinka gėjams , o moteris , kaip jūs žinote, nuo senų laikų traukia kitas vyro bruožas - pasitikėjimas savimi. Nes tuomet jos patiki, kad toks vyras daug padarytų dėl jų, tarkime, apgintų ją ir vaikus. Matyt, jūs nelaikote savęs labai pasitikinčiu vyru. Kodėl?
Jūs apie tai nerašote, bet galbūt, tai susiję su tuo, jog neturėjote gero ryšio su savo tėvu. Tam, kad jaustųsi vyriškas, berniukas neprivalo būti įžūlus mušeika. Vietoj to jam reikia rasti, kaip prieiti prie savo tėvo, susidraugauti su juo, išgirsti iš jo, kad tėvas jame mato savęs tęsinį. Tai skamba paprastai, tačiau tikrovėje ne visuomet paprasta, ypač jei su tėvu seniai nebuvo ryšio ar jis miręs. Tačiau pagalvokite apie tai : kelionę pas tėvą galima padaryti ir savo vaizduotėje.
Ir pabaigai. Šiais laikais žymiai svarbesniu bruožu sąjungai su moterimi kurti pasidarė ne perdėtas pasitikėjimas savimi, o pažiūrų bendrumas. Nesvarbu, ar jūsų draugė bus azijietė, baltaodė ar juodaodė, ieškokite žmogaus, kuris supranta jūsų humorą, panašiai žiūri į pasaulį, pinigus ir vaikų auginimą, domisi panašiomis knygomis ir nemėgsta panašių dalykų. Panašumai, o ne įsimylėjimo stiprumas, ne seksualinė trauka ir ne įdėtos jūsų pastangos- štai kas suvienija ilgai ir laimingai kartu pragyvenusius žmones.
Sėkmės jums įsitikinant tuo,
Olegas Lapinas
Turite problemą, kuri neduoda Jums ramybės? Rašykite psichologui@delfi.lt. Atsakymai publikuojami DELFI Gyvenime (psichologai neatsakinėja asmeniškai).
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!