Kada santykiai seniai netenkina
Konfliktiški, chaotiški santykiai, kuriuose prastų dienų daugiau negu gerų, labai išvargina. Tokia disharmonija poroje gali kilti dėl eilės priežasčių.
Viena jų – partneriams trūksta bazinių žinių kaip sugyventi poroje. Jie skaudina vienas kitą „lygioje vietoje“, elgdamiesi pagal iš tėvų išmoktus modelius ir nesupranta kur ir ką daro ne taip. Tokios poros paprastai nori būti kartu ir apie skyrybas pradeda galvoti tik todėl, kad pervargo. Vos tik atsiranda viltis, kad gali realiai pagerėti, jie mielai mokosi, stengiasi ir tvarkosi. Tokios poros turi visus šansus likti kartu, susitvarkyti poros dinamiką ir turėti žymiai gražesnius santykius. Abipusė motyvacija yra pagrindinis rodiklis, kad šansai ne išsiskirti, o laimingai susitaikyti – dideli.
Kita priežastis yra nesutapimai požiūryje į buitį, vaikus, gyvenimo būdą, pinigus. Kada nesutapimai nėra dideli, problemos būna aštrios tik tada, kada abu partneriai užsispyrusiai laikosi įsitikinimo, kad tik jų požiūris yra teisingas. Tai viena ir sunkaus „apsitrynimo“ bendro gyvenimo pradžioje priežasčių. Ką daryti tokiu atveju:
- Įsivertinkite, ar nesutapimai tikrai nėra dideli. Jeigu, pavyzdžiui, poroje vienas yra labai ekstravertiškas ir visada turi būti apsuptas būriu žmonių, o kitas vertina laiką dviese ir nori šimtaprocentinio partnerio dėmesio, santykiai bus sudėtingi. Kitas atvejis – vienam gyvenimo prasmė yra uždirbti pinigus, o kitas ieško kažko giliau, plačiau, yra mažiau suinteresuotas finansiniu gerbūviu. Dažniausiai tokie skirtumai išryškėja santykių pradžioje, tačiau būna, kad ir po kelių metų vedybų keliai pradeda stipriai skirtis ir pora subyra.
- Įsitikinkite, kad suprantate, jog gyvenimas poroje reikalauja prisiderinimo vienas prie kito. Jeigu stovite kaip du ožiukai ant tiltelio, toli nenukeliausite. Daug porų tą supranta labai natūraliai, tačiau yra tokių žmonių, kuriuos stebina faktas, kad jis ar ji nebegali daryti ką nori, kada nori ir kaip nori.
- Iškelkite požiūrio nesutapimus poroje ir gerai prakalbėkite kas, ką ir kaip mato, kam ko reikia bei kas ko nori. Pažiūrėkite į visas situacijas kiek galima plačiau ir kūrybiškiau. Dažnai yra daugiau situacijų sprendimo variantų negu tie du, kuriuos mato partneriai.
- Įsitikinkite, kad ne tik kalbate, bet ir girdite vienas kitą. Konsultacijoje buvo ne vienas atvejis, kada antra pusė pakomentavo, jog metai iš metų sako tą patį, ką abu išgirdo konsultacijoje, bet jo ar jos partneris niekada negirdėdavo. Kartais tam tikrai prireikia tarpininko, kuris išverstų abiejų kalbą vienas kitam taip, kad abu suprastų.
- Atsijokite pelus nuo grūdų, t. y. tai, kas iš tikro svarbu nuo to, kad yra menkavertės smulkmenos. Jeigu partnerio požiūris, pomėgiai, įpročiai netrukdo gyventi – palikite vienas kitą ramybėje. Kartais pora pradeda nesutarti dėl to, kas realiai liečia tik vieną iš partnerių, pvz.: problemos darbe, dėl kurių jis ar ji pasakojasi antrai pusei. Tuo tarpu antra pusė, užuot išklausiusi kaip geras draugas ar draugė, apipila neprašytais patarimais, skuba aiškinti, ieškoti sprendimų, pykti kodėl partneris neklauso ir nieko nedaro ir t.t. Erzinimasis ties smulkmenomis gali rodyti, kad arba esate labai priekabus žmogus arba poroje yra rimtų problemų, bet žiūrite ne ten ir besikaupiančias nuoskaudas išliejate ant smulkmenų.
Trečia priežastis – toksiškas partneris. Tai partneris, kuris žemina, engia, meluoja, išdavinėja, stengiasi dominuoti santykiuose partnerio sąskaita, yra vienintelis/–ė teisi ir t. t. Pats svarbiausias rodiklis, rodantis, kad kad laimingai susitaikyti nepavyks – partneris nenori nieko daryti. Ar partneris toksiškas ar ne, nėra pagrindinis klausimas skirtis ar taikytis. Net ir tie, kurie turi toksiško elgesio apraiškų, gali susitvarkyti savo elgesį ir išmokti bendrauti naujai jeigu to nori. Tai nėra lengvas kelias, bet įmanomas. Tai, ką mes vadiname toksišku žmogumi, yra žmogus, kuris nededa jokių pastangų iš savo pusės ir viskuo kaltina parnerį/–ę. Taigi pasikartosime – jeigu stengiasi tik vienas iš partnerių, o kitas numoja ranka arba sukryžiuoja rankas ant krūtinės ir laukia kol partneris pasikeis, santykiai ateities neturi. Tiesa, kad būna jog vienam partneriui tenka apsitvarkyti labiau, įdėti daugiau pastangų, tačiau geranoriškumas vienas kito atžvilgiu, siekis išsiaiškinti kas negerai, ieškoti pagalbos, kalbėtis, mokytis turi būti iš abiejų pusių.
Kada partneris peržengia ribas
Dažniausiai tokia riba yra neištikimybė, tačiau tai gali būti rankos pakėlimas audringo konflikto metu, išleista didelė suma pinigų nepasitarus su partneriu (kada biudžetas bendras arba tai įtakoja porą), ir kitos panašios situacijos, kurios viršija eilinius nesutarimus.
Kai toks atvejis yra vienkartinis, sprendimas taikytis ar skirtis priklausys nuo to, ar galite atleisti partneriui už tai, ką jis ar ji padarė. Pavyzdžiui, neištikimybę vieni žmonės atleisti gali, o kitiems toks smūgis yra per didelis. Vienas atvejis dar nerodo, jog ateityje situacija pasikartos. Vienas didžiausių iššūkių išduotai pusei yra sugriautas pasitikėjimas partneriu. Pasitikėjimo nebus, bet to ir nereikia. Bet kokiu atveju jis buvo tik iliuzinis – paslysti gali bet kas, tame tarpe ir mes patys. Jeigu nusprendėte taikytis ir tęsti santykius, nubrėžkite labai aiškią ribą – šis kartas yra pirmas ir paskutinis. Jeigu tai nors kartą pasikartos, iš karto skirsitės. Svarbiausia patiems savyje priimti labai aiškų sprendimą, kad taip ir padarysite. Tokiu atveju, tiksliai žinodami, kaip tvarkysitės, jeigu kažkas panašaus nutiks dar kartą, praėjus pakankamai laiko nuo patirto šoko, pradėsite atsipalaiduoti. Nereikės stengtis pasitikėti partneriu, užteks pasitikėti savimi ir savo priimtu sprendimu.
Skirtis ar tuoktis?
Abejonės ar tuoktis, ar keliauti savais keliais jau yra negeras ženklas, tačiau pirma reikia pažiūrėti, ar abejonės neturi labai konkrečios priežasties, kurią galima ištaisyti.
Jauna moteris susitikinėjo su vyru. Santykiai judėjo santuokos link, tačiau moteris pradėjo labai rimtai abejoti. Ji nieko apie tai nesakė vyrui, tačiau abejonės stiprėjo iki nemigo naktų ir nevilties, kad teks skirtis. Abejonių priežastis buvo vyro pasyvumas uždirbant pinigus. Jis daug kalbėjo apie planuojamus projektus, bet nieko nedarė, o tai nebuvo tokia šeimos galva, kurios moteris tikėjosi. Ji planavo nieko nesakyti, palaukti, kol trūks kantrybė ir jei niekas iki tol nepasikeis – išsiskirti. Visgi moteris pakalbėjo su draugu, papasakojo savo baimes ir kaip jaučiasi. Vyras jau kitą dieną pranešė apie labai realius veiksmus, kurie nesustojo jiems toliau draugaujant, kol galiausiai abu susituokė ir sukūrė gražią šeimą. Nors vyras iš prigimties lėtesnis ir ramesnis, moteris juo patenkinta ir kaip vyru, ir kaip tėvu.
Abejonės gali kilti iš baimės įsipareigoti, noro pabėgti kada santykiai tampa rimti, nejaukumo prisileidžiant žmogų arčiau, įsileidžiant jį ar ją į savo gyvenimą. Visa tai reikia tvarkytis su psichologu, terapeutu, išsiaiškinti priežastis ir jas išgydyti. Priežastys dažniausiai ateina iš vaikystės arba dėl patirtų traumų su buvusiais partneriais.
Kol kyla abejonės, geriau neskubėti. Santuoka yra labiau iššūkis porai, negu būdas išspręsti problemas. Kalbėkite su partneriu, pasikonsultuokite su specialistu, išsiaiškinkite savyje tiek, kad gerai žinotumėte, ko iš tikro norite. Kartais žmogus, su kuriuo susitikinėjame tiesiog nėra mūsų, nematome su juo ar ja ateities, gerai tol, kol nėra nieko rimto. Kol abiems tinka, taip galima susitikinėti kad ir visą gyvenimą, bet jei kuris nors nori santuokos, šeimos ar bent jau rimtesnio įsipareigojimo, geriau pusėtinas draugystes nutraukti. Kol esate su pusėtinu partneriu, į jūsų gyvenimą negali ateiti žmogus, su kuriuo norėsite kažko rimtesnio. Statusas „užimtas“ veikia net jeigu su dabartiniu partneriu nematote ateities.
Svarstydami taikytis ar skirtis, atsakykite pirma sau – ko norite jūs? Kartais atsakymas būna labai aiškus vien tik „ištempus“ save į dienos šviesą ir nuoširdžiai atsakius į šį klausimą. Tada paklauskite, ko nori partneris ir ką jis ar ji pasiruošęs dėl to padaryti? Santykiai – dviejų žmonių projektas. Juos sugriauti gali ir vienas, tačiau atstatyti reikės abiems.