Pateikiame ištrauką iš leidyklos „Tyto Alba“ išleistos Balio Dainio knygos „Urologo užrašai“.
******************
Yra žinoma, kad nikotinas ir kiti produktai, susidarantys degant tabakui, labai blogai veikia sėklidžių veiklą. Dėl šių medžiagų poveikio sumažėja deguonies kiekis, suprastėja spermos kokybė, netgi gali sumažėti testosterono gamyba.
Užteršta aplinka didina laisvųjų radikalų kiekį organizme. Jie slopina sėklidžių gebėjimą gaminti lytines ląsteles ir išskirti testosteroną. Testosterono kiekį gali mažinti ir vaistai, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais, pavyzdžiui, švinu. Švinas blogina spermos kokybę, sukelia mažakraujystę. Patekęs į žmogaus organizmą, jis net gali sukelti mirtį.
Yra ir tokia teorija, kodėl žlugo Romos imperija. Kilmingieji naudojo švininius indus, gėrė vyną iš švininių taurių, naudojosi vandentiekiu, kurio vamzdžiai – švininiai. Dėl to į vyrų organizmą nuolat patekdavo švino, jis sukeldavo nevaisingumą. Kai kurie istorikai tokį požiūrį kritikuoja, nes švininių indų naudojimas buvo paplitęs ne tik Romos imperijoje, bet ir kaimyninėse valstybėse.
Ne visi mokslininkai pripažįsta, kad testosteronas yra didžiausias gėris vyro organizmui. Išstudijavus istorinius duomenis, paaiškėjo, kad senovės Korėjoje eunuchai gyvendavo kur kas ilgiau už nekastruotus savo tėvynainius. Tokias išvadas paskelbė mokslo žurnalas „Current Biology“.
Į mokslininkų rankas pateko genealoginiai įrašai apie kilminguosius, gyvenusius per daugiau kaip penkis šimtus Korėjos Čosono dinastijos valdymo metų – nuo keturiolikto amžiaus pabaigos iki dvidešimto amžiaus pradžios.
Buvo nustatyta, kad karaliai ir karališkosios šeimos nariai mirdavo sulaukę penkiasdešimties–šešiasdešimties metų, o kastruoti kilmingųjų klasės eunuchai gyvendavo vidutiniškai iki septyniasdešimties metų. Nors eunuchai negalėjo turėti biologinių vaikų, jie vesdavo, įsivaikindavo vaikus ir juos augindavo, todėl jų gyvenimas beveik nesiskirdavo nuo nekastruotų vyrų gyvenimo.
Pietų Korėjos universiteto mokslininkai spėjo, kad tai susiję su testosteronu, kuris didina pavojų susirgti širdies ligomis ir mažina vyro organizmo atsparumą. Pašalinus sėklides, nebelieka šio hormono šaltinio, todėl testosterono atsargos mažėja, taigi kastravimas padeda didinti daugelio gyvūnų patinų gyvenimo trukmę.
Šiuolaikiniai vyrai, norintys gyventi ilgiau, galėtų apsvarstyti, ar nereikėtų taikyti „testosterono mažinimo terapijos“, – tuo įsitikinęs vienas šio tyrimo autorių Kyung-Jin Minas. Tačiau jis mano, kad tai daryti dar per anksti, nes iki šiol neaišku, ar tokia testosterono mažinimo terapija, pradėta vyresniame amžiuje, būtų veiksminga, mat visi tirti eunuchai buvo kastruoti vaikystėje. Kita vertus, mažinant testosterono kiekį, kyla nepageidaujamų padarinių, vienas jų – sumažėjęs lytinis potraukis. Galbūt dėl šios priežasties ilgesnis gyvenimas daugeliui vyrų prarastų savo žavesį.
Norint stiprinti vyro lytinę sveikatą tinka visos priemonės, atitolinančios aterosklerozę, gerinančios dubens organų kraujotaką, didinančios testosterono kiekį, apsaugančios nuo uždegimo sekso dirigentą – prostatą. Dar dvidešimto amžiaus septintajame dešimtmetyje Lietuvoje erekcijos sutrikimus gydė neurologai, jie skirdavo pacientams kofeino arba raminamųjų.
Tuo metu būsimiems medikams buvo aiškinama, kad visos ligos – nuo nervų, tik viena – nuo malonumo. Jei gavęs vaistų vyras gerai išsimiegodavo, vadinasi, viskas gerai, jis yra sveikas. Niekas tada nemanė, kad nesėkmės lovoje gali būti įspėjimas apie gresiantį infarktą arba insultą, nes erekcijos sutrikimus lemia pakitusi kraujotaka.
Deja, įžiebti aistros be testosterono nepavyksta. Lietuviai nuo seno žinojo, kaip papildyti jo atsargas organizme. Man labai keista, kad dabar niekur, netgi turguje, nematau pardavinėjamų veršelio ar ėriuko sėklidžių, – jų kepsnys yra puikus meilės patiekalas. Galvijų sėklidės gamina testosteroną, savo chemine sudėtimi panašų į žmogaus testosteroną. Vaišinantis tokiu patiekalu vyro organizme jo padaugėja. O dabartinės šeimininkės nė nežino, kaip reikėtų paruošti tokį gardėsį.
Lietuvos kaime buvo itin vertinamos veršelių, ėriukų, jaučių sėklidės. Atėjus skerstuvių metui, šios galvijų dalys būdavo netgi dovanojamos kaip didžiausia padėka už talką. Prisimenu, kai kuriame nors kieme vyras skersdavo veršelį, atėjęs į pagalbą kaimynas prašydavo padovanoti jam vieną veršelio sėklidę, o kitą pasilikti sau.
Meilės ugnį gali pakurstyti ir kiti maisto produktai, kuriuos dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai įsiveždavo iš tolimų šalių, pavyzdžiui, jūrų gėrybės, migdolai, artišokai, šparagai, avokadai, datulės, mangai. Mūsų šalies dvaruose pradėjus auginti salierus, jie irgi buvo vertinami už tai, kad žadina geismą.
Bet tokie afrodiziakai, vartojami sustiprinti lytiniam potraukiui ir potencijai, dažnai labiau veikia vaizduotę. Pavyzdžiui, Senovės Egipte buvo tikima, kad erekcijos sutrikimas – piktosios dvasios sukeltas negalavimas, todėl anuomet buvo ruošiama baltojo ir mėlynojo lotosų tinktūra, turinti afrodiziakinių savybių ir galinti sukelti geismą.
Egipto žyniai žinojo ir kitą būdą, kaip atgaivinti seksualinę energiją – jie sutrindavo krokodilo širdį, pasigamindavo tepalą ir tepdavo juo varpą. Buvo vertinami netgi vabzdžiai, pavyzdžiui, garsiosios ispaniškosios muselės, turinčios cheminės medžiagos kantaridino. Graikų filosofas Aristotelis trindavo miltelius iš džiovintų ispaninių skaudvabalių kiautų, kurie veikė kaip afrodiziakai ir padėdavo dėl erekcijos sutrikimų kenčiantiems vyrams.
Ispaniškoji muselė ne vieną šimtmetį buvo pagrindinis aistrą žadinantis vaistas. Tokie ekstraktai iš tikrųjų plečia kai kurias kraujagysles ir gali šiek tiek pagerinti lytinius santykius. Bėda ta, kad kantaridinas nuodingas. Šie nuodai gali sukelti uždegimą, nuo jų kenčia inkstai, kepenys, skrandis, centrinė nervų sistema.
Įvairios tautos stebuklingą poveikį priskirdavo ne tik vabzdžiams, bet ir alkoholiui, austrėms, bananams, drignėms ar ikrams. Valgyti žalių kiaušinių, šparagų, trumų, gerti ženšenio šaknų arbatos – daug receptų sukaupta įvairių šalių liaudies medicinoje. Šie patarimai atsirado iš tikėjimo, kad su maistu žmogus perima ir tam tikras savybes, ne veltui sakoma: „Pasakyk, ką valgai, ir aš pasakysiu, kas tu esi.“
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
