Pasak jo, aktyvi moteris gyvendama šeimoje su pasyvesniu vyru neišvengiamai jį užgožia. Ji viską spėja greičiau, jos smegenys greičiau veikia. Aktyvūs žmonės išmokyti ir todėl sugeba sėkmingiau naudotis savo proto galimybėmis.
Pradėsiu nuo to kad man 27, o mano draugui 33. Taigi jau metus laiko bandome būti pora, būtų kaip ir viskas gerai, tik yra gana nemaža bėda: mano draugas absoliutus tinginys, kaip žuvis vandeny - kur srovė nuneš, ten ir plauks.
Situacija tokia, kad jis nedirba 3 metus (jam 33 !!!) Tai jo amžius mano supratimu toks, kad jau būtų galima pradėti galvoti apie šeimos kūrimą, bet jo socialinė padėtis to neleidžia. Ir man tai yra didžiausia problema, nes aš esu dirbanti, gerai uždirbanti apie ateitį galvojanti moteris.
Save pilnai išlaikau, bet jo išlaikyti aš nenoriu, kol kas ir neprivalau. Aš noriu, kad jis eitų dirbti ir užsidirbtų sau pinigų, o nesėdėtų man ant sprando.
Dar ramybės neduoda - jei ateityje turėtume vaikų, aš jau žinau, kad jis gali tiek laiko nedirbti ir drybsoti kiaurą dieną prie TV, tai jei man tektų auginti vaikelį ir jis netektų darbo, tai ir gyventume iš pašalpų... Tokią baimę man įskiepijo dabartinė situacija. Žinau, kad jis ieškoti darbo pradėjo tik dabar, po mūsų pykčių (pavadinkime: pastangomis?), bet supratau dar vieną dalyką - jam algą darbdavys pasiūlys minimumą.
Po metų ar po kažkiek laiko jo alga padidės, bet gyvenam tai dabar, kur jo vyriškumas buvo visus tuos tris metus kai nedirbo, kodėl dabar turi vykti viskas nuo nulio? Susivokiu, kad realiai apie šeimos kūrimą galima būtų galvoti po poros metų, bet bijau ir jaučiu, kad nebenoriu ir neįsivaizduoju jo kaip vyro - šeimos galvos, šalia.
Tiesiog mūsų skirtumai, suvokimas kaip kada ir kur reikia atiduoti visas pastangas kad ateityje būtų gerai - skiriasi. Man tokie santykiai yra stabdžiai. Apie jausmus tyčia nekalbėjau, nes jie yra iš mūsų abiejų, bet vadovaukimės sveiku protu.
Ką man daryti, nebenoriu tokio vyro šalia ir, jaučiu kad man vienai būtų daug geriau.
Ar gali finansinė situacija (kuri tikrai pasitaisys bet ateityje) būti skyrybų priežastimi?
Kokia normali moteris nenori savęs verto vyro?
Pataria Viktoras Šapurovas, individualiosios psichologijos analitikas, seksologas:
Norisi pradėti nuo galo: gyvenant šeimoje netiktų vadovautis vien protu, nors tai yra tikrai svarbu. Kodėl žmonės gyvena kartu? Mažai kas suabejotų, kad jausmai labai svarbūs. Gal ir gali jausmai atrodyti kaip koks trukdis, bet jeigu jausmų nebus, tai kas tarp žmonių liks? Tikra laimė būna, kai yra atitikimas jausmų, proto (vertybių), sekso srityje. Jausmai padeda susiorientuoti situacijoje, padeda rasti atsakymus į klausimus dėl bendro gyvenimo prasmės, tikslingumo.
Kai du žmonės tik susitiko, jie pilni meilės ir kartais jaučiasi apakę, pilni iliuzijų, neįgyvendinamų svajonių. Tiksliau sakant, tokius juos mato aplinkiniai, o patys įsimylėjėliai pastebėjimus ignoruoja.
Po kurio tai laiko ateina daugiau situacijos suvokimo. Kai kas taip niekas ir nesupranta realybės.
Visa tai yra apspręsta žmogaus asmenybės ypatybių. Mes įsimylime ne bet ką. Tai priklauso nuo to, ką mylėjome vaikystėje, kas iš tėvų paliko reikšmingesnį pėdsaką sąmonėje ir pasąmonėje. Jeigu dukrai tėvo pavyzdys teigiamas, tikėtina, kad ji mylės vyrus elgesiu, išvaizda panašius į tėvą. Teigiamas motinos elgesio šeimoje pavyzdys skatina dukrą identifikuotis su ja, idealizuoti ją. Tuomet ji būsimoje šeimoje pradeda elgtis panašiai pati nebūtinai suvokdama.
Neigiamas tėvų elgesys kitąkart verčia stengtis elgtis priešingai. Bet čia kyla problemos: jei vaikystėje matytas blogas tėvų elgesys ir norisi elgtis priešingai, bet nežinai kaip tai daryti, nes matei tik tą blogą elgesį (neišmokai).
Kodėl jauna moteris, dirbanti gerą darbą, visiškai save išlaikanti ir susitvarkanti, gali pamilti vyrą, kuris sėdi prie televizoriaus, nesugeba realizuotis darbe?
Dar papildysiu šį klausimą: kodėl jie patiko vienas kitam? Galimas daiktas, kad jie surado vienas kitą ne šiaip sau, o atitiko vienas kito pasąmoningus lūkesčius. Pasąmoningi lūkesčiai yra tie, kurių mes nesuvokiame, o sau ir kitiems deklaruojame kitus, kurie mums atrodo geresni.
Jei mergina augo šeimoje, kur motina buvo aktyvi, savarankiška, natūralu, kad ir ji to norės. Tokiose šeimose vyras(tėvas) lieka šešėlyje.
Toks tėvas galbūt ir gerai dirba, uždirba, stengiasi, bet jis ne pirmoje pozicijoje. Kitur būna taip: tėvas gėrė, tingėjo, mušė motiną, kuri viską nešė ant savo pečių.
Abiem atvejais labiau tikėtina, kad dukra savo būsimojoje šeimoje irgi bus pagrindinė. Tas stereotipas pasąmonėje yra labai stiprus ir net, jei mergina labai stengsis suteikti kuo daugiau laisvės, aktyvumo vyrui, jis to nedarys. Taip gali atsitikti tuomet, kai jis savo tėvų šeimoje matė tėvo pažeminimą arba tingėjimą. Labai sunku, dažniausiai, neįmanoma ištrūkti iš vaikystėje įgytų stereotipų. Tai paprastai įmanoma tik su analitiko pagalba.
Aktyvi moteris gyvendama šeimoje su pasyvesniu vyru neišvengiamai jį užgožia. Ji viską spėja greičiau, jos smegenys greičiau veikia. Aktyvūs žmonės išmokyti ir todėl sugeba sėkmingiau naudotis savo proto galimybėmis.
Išaugęs pasyvume, nudrąsinančioje aplinkoje niekad aktyviam neprilygs. Pasyvus asmuo gali būti geras aktyviojo nurodymų vykdytojas, jei jam priimtina. Jis gali mąstyti kitaip ir dėl to nesutikti. Kitas atvejis – noras priešintis primetamai valiai.
Svarbus ir kitas dalykas – skirtingi interesai. Aktyvūs žmonės daug veikia, keliauja. Pasyvūs daugiau dėmesio skiria emocinei patirčiai, menui. Ar įmanoma tai suderinti? Kai skirtumai nėra dideli, pavyksta surasti kompromisus.
Kuo pasyvus vyras gali būti naudingas? Moteris paprastai nepradeda sekso su vyru, kurio negerbia. Vyrą galima gerbti ne tik už sugebėjimą dirbti ir užsidirbti, bet ir už sugebėjimą ruošti valgyti, tvarkyti namus, prižiūrėti vaikus, būti ištikimu ir rūpestingu seksualiniu partneriu. Galbūt toks vyras sugeba apraminti susinervinusią žmoną, padėti jai atsigauti.
Dar vienas svarbus dalykas. Būtų gera įvertinti kiekvieno iš būsimų sutuoktinių sugebėjimą gyventi šeimoje. Visai realu, kad vyras, kuris nesirūpina šeimos pajamomis, tiesiog nesugeba gyventi šeimoje. Kita vertus aktyvioji žmona gali taip pat nesugebėti gyventi šeimoje, nes neturi tolerancijos, kantrybės, nesugeba dalinti su sutuoktiniu atsakomybe.
Ir paskutinė taisyklė: jei iki vestuvių kilo problemų, didelė tikimybė, kad po to jų bus daug daugiau.