Kaip įvertinti savo seksualumą?
1. Pagal savo emocijas ir jausmus – kiek jie yra ryškūs ir gilūs. Tai pats svarbiausias ir patikimiausias kriterijus.
* Ar turite seksualinių fantazijų? Ar sapnuojate erotinius sapnus?
* Kiek jautri jūsų oda, ar pažįstate savo erogenines zonas?
* Ar seksas ir kūniškas kontaktas jums teikia malonumą ir sukelia teigiamas emocijas, ar atvirkščiai, jaučiate pasibjaurėjimą, gėdą, baimę ir net fizinį skausmą?
* Kiek esate orgazmiška, ar žinote metodus, kaip patirti orgazmą?
2. Pagal aplinkinių žmonių reakcijas.
Kalbame apie tai, kiek išreikštas yra jūsų seksualumas. Kiek atvirai jį demonstruojate ir ar trokštate gauti patvirtinimą iš išorės, kad esate seksuali.
* Ar žmonės atkreipia į jus dėmesį?
* Ar vyrai sako jums komplimentus?
* Ar vyrai nori su jumis susipažinti?
Kaip ugdyti seksualumą?
1. Lieskite save, ugdykite jausmingumą, aktyviai dalyvaukite fiziniuose kontaktuose.
Seksualumas prasideda nuo pojūčių. Pabandykite paliesti savo odą ir sutelkite dėmesį į sąlyčio tašką. Ką jaučiate tame taške? Šilumą, pulsavimą, slėgį?
2. Tyrinėkite savo kūną.
Pirmaisiais lytinio gyvenimo metais orgazmą patiria ne visos moterys. Didelei jų daliai po kelerių metų išsivysto anorgazmija, o 25 proc. moterų orgazmo nepavyksta patirti per visą gyvenimą. Jei nenorite patekti į šią kategoriją:
- pradėkite skaityti knygas ir straipsnius apie moters lytinę anatomiją;
- masturbuokitės ir tyrinėkite savo erogenines zonas bei būdus patirti orgazmą.
3. Fantazuokite.
4. Stiprinkite savo lytinį potraukį.
Šioje srityje padės įvairios kūno praktikos, fiziniai pratimai intymiesiems raumenims ir darbas su savęs vertinimu.
5. Flirtuokite, reaguokite į vyrų dėmesį.
Jei moteris turi pastovų partnerį ir puoselėja su juo harmoningus santykius, demonstruoti seksualumą ir vilioti kitus vyrus jai nėra didelio poreikio. Jei moteris yra seksuali, bet neturi poros, ji paprastai atvirai skleidžia savo seksualumą, nes jai reikia pritraukti partnerį. Suaugusi moteris neturėtų jausti diskomforto flirtuodama.
Tačiau yra moterų, kurios norėtų užmegzti santykius, bet to išoriškai neparodo. Jos niekada nesiima iniciatyvos, nes, jų manymu, moteriai taip elgtis yra nepadoru. Bijodamos vidinių suvaržymų, jos nerodo jokių ženklų, kad ieško partnerio. Ir potencialūs partneriai šio poreikio nepastebi.
6. Su psichoterapeutu spręskite savo seksualines traumas.
Toms moterims, kurios vaikystėje patyrė su seksualumu susijusį šoką ar raidos traumas, būna sunku išreikšti savo seksualumą arba jis būna nepakankamai išvystytas:
* Mergaitė patyrė seksualinę prievartą arba tapo seksualinės prievartos liudininke;
* Vienas iš tėvų (labiau tikėtina, kad motina) neigė ir smerkė dukters arba savo pačios seksualumą, kalbos apie seksą šeimoje buvo tabu;
* Grubus, primityvus, gyvuliškas vieno iš tėvų seksualumas, be nuoširdžios meilės;
* Mergaitė vaikystėje tapo lytinių santykių liudininke ir buvo jų išgąsdinta.
7. Žiūrėkite į save veidrodyje ir girkite.
Jei tam tikri įsitikinimai trukdo jums matyti savo grožį ir pamilti save, psichoterapijos kabinete griebkite už ragų savo vidinius kritikus.
8. Ir, žinoma, užsiimkite seksu.
Susitarkime, kad seksas pats savaime turi vertę. Net jei jis skirtas tik fiziologiniam poreikiui patenkinti. Suteikti malonumą savo kūnui, patirti teigiamų emocijų pliūpsnį ir džiaugsmą – jau yra daug.