Eglutės. „Pasižiūrėjus į eglučių kainas, darosi graudu – juk pasibaigus šventėms kartu su žaliaskare išmetame 20, 30 ar net 50 eurų. Jei labai norisi gyvos eglės, pirkite esančią vazone, kuri po to galės bus atsodinta miške. Kitas pasirinkimas – dirbtinė eglutė, kuri nėra perdirbama, tačiau tarnauja daug metų, todėl tai yra gana ekologiška.
Jei norisi šventes primenančio spygliuočio kvapo, kambaryje tiesiog pamerkite eglės šaką ar užsidekite kvapią žvakę, įlašinę keletą lašų eterinio aliejaus“ – sako A. Zigmontienė.
Dekoracijos. „Kaip puošti eglutę, verta pagalvoti jau rudenį, o dekoracijų gaminimas gali tapti puikia prieššventine atrakcija. Prisirinkite kankorėžių ir nudažykite juos blizgiais dažais – vaizdas bus tikrai puikus, o ir pinigų daug neišleisite. Tai tikrai ekologiškas pasirinkimas. Turintiems vaikų, žaislų gaminimas su visa šeima gali tapti gražia tradicija – tam galima naudoti įvairius senus daiktus, žaliavas.
Kambario puošimui taip pat galima remtis antrojo panaudojimo idėja – galbūt vietoj plastikinės girliandos daug geriau atrodytų pagaminta iš nebenaudojamų kompaktinių plokštelių? Puošybai patarčiau rinktis LED lemputes, kurios sunaudoja gerokai mažiau energijos nei įprastos. Taip pat rekomenduoju nepalikti jų degti per naktį: ne tik dėl saugumo, bet ir dėl veltui švaistomos elektros energijos“, – patarimų negaili VGTU docentė.
Dovanos. „Žinoma, labai smagu plėšti didžiulius kiekius pakavimo popieriaus, atrišti kaspinus ir rasti ten mielą širdžiai daiktą. Visgi, norint savo šventes paversti ekologiškesnėmis, rekomenduočiau ir vėl pasitelkti kūrybiškumą: galbūt tam galite panaudoti senus laikraščius ar patys pasiūti ar nunerti maišelį – ekologiškų dovanų pakavimo idėjų nesunkiai rasite visagaliame internete. Per Kalėdas itin sustiprėja vartotojiškos visuomenės bruožas. Žinoma, daug kas priklauso nuo pajamų, bet geriau pirkti vieną kokybišką daiktą, negu daug prastų. O, jei to padaryti nepavyksta, galbūt galite tiesiog patys išvirti skanios šventinės uogienės arba iškepti sausainių? Juk rankų darbo dovanos – pačios mieliausios“, – sako A. Zigmontienė.
Maistas. „Švenčių metu perkame ne tik daug dovanų, bet ir pernelyg didelius kiekius maisto. Linksmybėms pasibaigus, daugelis išmetame tikrai nemažai nesuvalgytų ir jau apetitą keliančią išvaizdą praradusių patiekalų, maisto produktų – tiesiog bereikalingas pinigų ir gamtos išteklių švaistymas. Jei kalbame apie ekologiškumą, bendruomeniškumą, tikrai daug protingiau būti ruošti „suneštinį“ stalą – išleisime ir mažiau pinigų, ir mažiau maisto produktų iškeliaus į sąvartynus, kurie šiuo metu ir taip jau perpildyti“, – pataria VGTU aplinkos apsaugos ekspertė, gražioms, šiltoms ir ekologiškoms šventėms siūlanti per daug neišlaidauti ir pasitelkti kūrybiškumą.