Pavalgęs iškart plauna lėkštę
Kai kurios buityje naudojamos cheminės medžiagos gali sukelti alergiją, o per ilgesnį laiką pažeisti imunitetą, paskatinti net onkologines ligas, vaisingumo problemas. Nemažai žmonių save ramina – esą gyvenantys „be chemijos“. Tačiau pamirštama, kad mus visur supa cheminiai junginiai. Pasak Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto profesoriaus dr. Albino Žilinsko, svarbiausia mokėti su jais tinkamai elgtis.
„Žmonės nenori gaišti daug laiko nešvarumams valyti. Tačiau lazda turi du galus. Norint visiškai pašalinti vartotų chemikalų likučius reikėtų gaminį perskalauti karštu vandeniu daugiau kaip 10 kartų. Todėl labai svarbu buitinės chemijos priemones naudoti taupiai ir pagal paskirtį. Pavyzdžiui, išplauti indams dažnai pakanka tik karšto vandens ir kempinėlės. Pats stengiuosi lėkštę išplauti iškart pavalgęs – kol nesustingo riebalai“, – sakė specialistas.
Net ir patį paprasčiausią muilą profesorius patarė vartoti saikingai, nes jis nuplauna mūsų odos apsauginį sluoksnį.
Ypač pavojingas – chloras
Plovimo, valymo bei skalbimo priemonėse yra daugybė įvairių aktyvių medžiagų. Jos nevienodai agresyviai veikia žmogų. Štai vandeniui suminkštinti, kad efektyviai veiktų nešvarumus išplaunantys detergentai, anksčiau buvo plačiai vartojami fosfatai. Naudojant pagal paskirtį jie tiesiogiai sveikatai pavojaus nesukelia. Tačiau patekę į vandens telkinius fosfatai paskatina dumblių vešėjimą, todėl dabar juos keičia alternatyvi medžiaga – ceolitai.
Siekiant balinimo efekto naudojami agresyvūs balikliai. Vieni jų yra mažiau toksiški, pavyzdžiui, vandenilio peroksidas, perboratai. Tačiau visiems gyviems organizmams didžiulį pavojų kelia chloras, kurio turinčios priemonės labai efektyviai balina audinius, išvalo bei dezinfekuoja unitazus ar kriaukles. Jo kvapą gamintojai maskuoja įvairiomis kvapiomis medžiagomis.
Chloras ir jo junginiai ne tik dirgina odą, gleivines, bet gali sukelti ir kai kurias sunkias ligas. Ši medžiaga ilgai nesuskyla, migruoja vandeniu ar oru, gali kauptis gyvų organizmų riebaliniame sluoksnyje.
„Net iš uždarytos chloro turinčios priemonės išgaruoja mikrokiekiai šios toksinės medžiagos. Beje, nuodingos chloro dujos išsiskiria ir reakcijos metu sumaišius rūgštines ir šarmines valymo priemones, turinčias, pavyzdžiui, natrio hipochlorito. Žmonės turėtų atidžiai perskaityti vartojamos cheminės priemonės etiketę ir laikytis dozavimo instrukcijos“, – pabrėžė dr. A.Žilinskas.
Vartoti sodą – irgi su saiku
Valikliuose naudojamas ir formaldehidas – efektyviai dezinfekuojanti bei konservuojanti, bet sveikatai pavojinga medžiaga. Aišku, jo galimas naudoti kiekis yra reglamentuotas. Labai atsargiai reikia elgtis valant paviršius su šarmais bei rūgštinėmis priemonėmis.
„Dirbant su cheminėmis priemonėmis pirmiausia reikia naudoti elementarias apsaugines priemones. Pilant miltelius reikėtų užsidėti kaukę arba rinktis presuotą ar skystą priemonę, naudoti apsaugines pirštines“, – patarė profesorius.
Norint sumažinti neigiamą poveikį sveikatai galima rinktis ekologiškas buitinės chemijos priemones. Gera alternatyva – acto, amoniako tirpalai, geriamoji soda. Pastaroji medžiaga gana saugi, abrazyvinė, turi šiek tiek muilo savybių. Tačiau ir ją valymui derėtų naudoti saikingai – dėl mažų dėmelių nereikia pilti sodos stiklinės.
Patarimai
Šaldytuvo vidų valykite pasidarę mišinį iš sodos ir vandens arba atskiestu actu.
Jei sklinda nemalonus kvapas iš kanalizacijos vamzdžių, kartą per savaitę į kriauklę įpilkite stiklinę sodos.
Nestipriai užsikimšus kanalizacijos vamzdžiui, įpilkite stiklinę sodos ir stiklinę acto, palaukite 15 min. ir nuplaukite karštu vandeniu.
Jei norite pašalinti blogą skalbinių kvapą, šiek tiek sodos įpilkite į skalbimo mašiną.
Sudrėkinkite kriauklę, pabarstykite soda, nušveiskite ir nuplaukite vandeniu. Daugiau spindesio suteiks perplovimas actu.