Šilokų danga tinkama net tinginiams – nereikia nei šienauti, nei ravėti, nei laistyti, be to, ir daug pigiau nei padengti kokia kita medžiaga, pavyzdžiui, akmenimis. Tiesa, daugiamečių gėlių grožis vandens telkinių šlaituose negali konkuruoti su šilokais, tačiau ten, kur plieskia saulė ir sunku prižiūrėti, šilokų danga – nepamainoma alternatyva.
Patiko ekologiška idėja
Skandinavijos šalyse, Belgijoje, Nyderlanduose šilokų kilimais dažnai dengiami ir apželdinami įvairūs stogai. Jų populiarumą lemia ne tik lengvai prižiūrimas grožis, bet ir praktiniai sumetimai.
„Neseniai sugrįžome iš Malmės, kur vaikštinėjome didžiulio prekybos centro „Emporia“ stogu, o ant jo šilokais apželdintas ne vienas hektaras ploto. Projektas unikalus ir įspūdingas, rekomenduočiau visiems šilokų dangos skeptikams ten apsilankyti. Žinoma, šilokų danga nėra skirta vaikščioti, nes sukulentai neatsparūs mindymui, todėl „Emporia“ prekybos centro stogai, dengti šilokais, yra atitverti, o vaikščiojimui padaryti takai, aikštelės“, – sako įmonės „Ekostogas“ vadovas Ričardas Deveikis. Jį, ekologiškų stogų specialistą ir pripažintą skiedrų stogų meistrą iš Utenos rajono, daugelis žino kaip tautinio paveldo amato puoselėtoją.
„Ekologiškų stogų kultūra dar tik formuojasi, todėl labai svarbu perimti gerąją praktiką iš kolegų užsienyje“, – sako Ričardas.
Prieš dvejus metus jam kilo idėja į Lietuvą vežti šilokų kilimus, užaugintus Lenkijoje, nes tokios sudėtingos ir brangios auginimo technologijos mūsų šalyje kol kas nėra. Ir greičiausiai nebus, nes vien šilokų sėklų kilogramas kainuoja 16 tūkst. Eur. Todėl bandantieji patys užsiauginti iš sėklų turi apsišarvuoti kantrybe ir įvertinti galimus finansinius nuostolius.
„Smalsumo vedami bandėme nedideliame plote sėti šilokų sėklas ir auginti, tačiau tai buvo eksperimentas, o ne sėkmingas projektas“, – atvirauja Ričardas.
„Skandinavijos šalyse, Nyderlanduose šilokais želdinti stogus intensyviai pradėta maždaug prieš 15–20 metų. Visų pirma ne dėl grožio, o gelbstintis nuo gatvių ir žemiau jų įrengtų stovėjimo aikštelių užtvindymo. Pajūryje liūtys dažnos ir stiprios. Užmiestyje trečdalis vandens nuteka į upes, trečdalis susigeria į gruntą, o trečdalis išgaruoja. Mieste visas lietaus vanduo užtvindo lietaus kanalizacijos sistemas, nes kietų paviršių plotai sparčiai didėja, todėl šilokų danga tapo alternatyva, galinčia sureguliuoti lietaus vandens kiekį“, – pasakoja Ričardas.
Pasak jo, Europoje, JAV yra daug mokslo įstaigų, ieškančių sprendimų, kaip natūraliais būdais būtų galima išvengti šiuolaikiniame mieste atsirandančių problemų. Šilokų kilimai sugeria daug vandens, todėl tai labai patraukli natūrali gamtinė medžiaga stogams dengti.
Alternatyva vejos žolėms
Stogams apželdinti naudojama ir vejos velėna, tačiau ji labiau tinka rąstiniams namams, mat didelis stogo svoris pagerina statinio sandarumą. Tačiau šilokų danga – daug lengvesnė ir modernesnė, labiau dera su šiuolaikine architektūra, nesunkiai įrengiama ir išvaizdesnė.
„Bituminė sutapdintų (plokščiųjų) stogų danga vasarą įkaista iki 70 laipsnių, kaitina ir patalpas, o joms vėdinti ir vėsinti tenka naudoti energiją. Šilokais dengtas stogas taip neįkaista, taip pat gerokai slopina triukšmą ir padeda sukurti natūralesnę aplinką. Skandinavijoje ant tokių šilokais apsodintų stogų žmonės padeda kokį rąstą, kelmą, krūvelę akmenų, kad turėtų kur gyventi vabzdžia. Be to, apželdinti stogai yra priskiriami prie želdynų, todėl pastariesiems galima palikti mažiau vietos ant žemės. Manau, kad pas mus šie stogai taip pat netrukus išpopuliarės“, – sako Ričardas.
Įmonės „Ekostogai“ projektų vadovas, profesionalus statybos inžinierius Gediminas Baškys sako, kad vien geros idėjos nepakanka, mat tik su patirtimi aiškėja klaidos ir jų taisymas, tad skandinavų jau sukauptas patyrimas neįkainojamas.
„Viena – plokšti stogai, kita – su nuolydžiu. Kiekvienam atvejui yra sukurta ir išmėginta sava sistema, sudaryta iš apskaičiuotų sluoksnių. Juk reikia, kad šilokai „nenuvažiuotų“, o ant plokščių stogų neaugtų piktžolės, o ir stogas būtų gerai izoliuotas. Bituminėms stogų dangoms duodama 20–25 metų garantija, manau, kad ir šilokai tiek gali ant stogo augti, nes yra labai nereiklūs ir kartą užveisti puikiai dauginasi patys“, – pasakoja inžinierius.
Požiūris keisis
Lietuvoje ilgokai buvo manoma, kad apželdinti stogai senesniems pastatams netinka, nes yra per sunkūs. Dabar, kai galima želdinti šilokų kilimais, kurių dangos kvadratinis metras yra tik šiek tiek sunkesnis nei skiedrų,o įmirkęs kv. stogo metrą apkrauna apie 50 kg, atsiveria didelės perspektyvos.
„Tokių skardinių stogų, kuriuos matome Lietuvoje, tolyn į Vakarus beveik neišvysime, nes ten manoma, kad gyvenamojo būsto stogas neturi perkaisti. Šilokais stogus galima dengti nestiprinant jų konstrukcijų, o garsą, ypač žemo dažnio, jie slopina labai gerai. Žalieji stogai triukšmą gali sumažinti net iki 40 decibelų. Šilokai dekoratyvūs nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, be to, sugeria saulės energiją. Ką jau ir sakyti, kad, įsirengę apželdintą stogą, prisidėsime prie gamtos išsaugojimo – jokių metalo ar kitų neperdirbamų atliekų, dažų“, – vardija G. Baškys.
Šilokų kilimas ant stogo dažniausiai yra įrėminamas akmenukais, tačiau galima ir medžio ar metalo juostelėmis. Jei stogas nėra labai status, nuo jo neslysta sniegas.
Užsiauginti sunku
Šilokai nereiklūs, todėl atrodo, kad būtų paprasta jų užsiauginti, gal net tiesiai ant stogo pasisėti. R. Deveikis sako, kad jam būtų nejauku įrengti visus želdinti skirtus stogo sluoksnius, o paskui išbarstyti sėklas ir atiduoti tai kaip baigtą darbą.
„Užsakovas turėtų rizikuoti ir mokėti už pliką dirvožemį, o gražią dangą išvystų tik po dvejų metų, tuo atveju, jei viskas gerai. Todėl kur kas parankiau kloti atvežtinį šilokų kilimą – specialios tekstilės sluoksnyje jau įsitvirtinę augalai nenuslinks, vėjas sėklų neišnešios, o užsakovas matys ilgalaikį rezultatą“, – sako naują stogų dengimo technologiją į Lietuvą atvežęs R. Deveikis.
Šilokų kilimų augintojai užsienyje augalus parenka atsižvelgdami į augimo specifiką, aukštį, atsparumą, todėl sėjamos 7–8 šilokų rūšys dera tarpusavyje ir nestelbia vienos kitų. Žydi skirtingu metu, kartais net du kartus per sezoną, ir sukuria nuolat gyvybingos dangos įspūdį. Žydėjimo įvairovę papildo įterpti šiliniai gvazdikai (Dianthus deltoides), paprastieji čiobreliai (Thymus serpyllum).
Kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė, žinanti, kaip dengti šilokų kilimus, pasakoja, kad juos auginant sėklos yra sumaišomos ir purškiamos su vandeniu, todėl natūraliai pasiskirsto visame plote.
„Apželdindama šlaitus, aš tarp jų įterpiu dar čiobrelių, žemesnių žolinių augalų, saulėtose vietose tinka eraičinai, soruolės, dera katžolės, nebijančios saulės ir kaitros. Svarbu, kad visiems augalams tiktų tos pačios augimo sąlygos“, – drąsina eksperimentuoti Dovilė.
Pirmąjį šlaitą šilokais ji apželdino gavusi sudėtingą užsakymą – padaryti taip, kad gana stačioje vietoje gerai augtų augalai, jų nereikėtų laistyti ir šienauti, taip pat ir ravėti. Šilokai puikiai tam tiko. Jiems nekenkia vėjas ir saulė, nereikia daug drėgmės ir derlingos dirvos, svarbu, kad ji būtų laidi.
Tą šlaitą ir dabar galima pamatyti Vilniuje, Upės gatvėje, prie verslo centro „Green Hall“. „Šilokų kilimai buvo pakloti vadovaujantis technologiniais reikalavimais. Tačiau vėliau, nors ir labai gaila, dalis šios dangos buvo perkelta arčiau Edukologijos universiteto tiesiog ant vejos, todėl ilgainiui buvo pasmerkta sunykti. Paradoksalu, tačiau vienoje vietoje galime matyti gerą ir blogą šilokų klojimo pavyzdį“, – siūlo palyginti kraštovaizdžio architektė.
Gudravimai
„Šilokų kilimu galima apželdinti ir didelius horizontalius plotus, tad įsigytą kelių kvadratinių metrų dangą verta suplėšyti ir susodinti šilokų kupstelius, tarpus papuošti šliaužiančiomis daugiamečių gėlių rūšimis. Per metus šilokų danga išplinta visame plote. Tad iš vieno kvadratinio metro galima gauti visą dešimt“, – komentuoja tokios patirties turinti Dovilė.
Jos nuomone, toks variantas tinka eksperimentuoti nebijantiems žmonėms, nes šioje technologijoje yra savų niuansų, kurių būtina paisyti.
Tokiu būdu plečiant šilokais apsodintą plotą želdinimo kaina gerokai sumažėja, nes šilokų kilimo kvadratinis metras kainuoja nuo 25 Eur. Jei norima dengti ant stogo, kur geriau neeksperimentuoti, reikia dar papildomų medžiagų, todėl kaina išauga iki 50 Eur. Visiška stogo konstrukcijos kaina gali kisti, nelygu situacija.
„Dabar tokio apželdinto stogo nebijočiau įrengti net ir ant daugiabučio, nors kai pirmą kartą prieš daugelį metų darėme konstrukciją, kurią ketino apželdinti velėna, gerokai persistengėme. Juokavome, kad net tankas ant tokio stogo išsilaikytų. Šilokų kilimas gana plonas, visa jo konstrukcija sveria panašiai kaip keraminės čerpės“, – komentuoja Ričardas.
Be jau minėtų šlaitų, šilokais tinka apželdinti transporto žiedus ir vietas, kur beveik niekas kitas negali augti. Derinant su kitais sausamėgiais augalais, galima sukurti išties unikalias kompozicijas. Šlaituose klojami šilokų kilimai prismeigiami vielos smaigais. Gruntą, be abejo, būtina tinkamai paruošti – išrinkti daugiamečių piktžolių šaknis ir kruopščiai suvoluoti supurentą dirvą. Ant tinkamai paruošto pagrindo klojama veltinė geotekstilė, apsauganti šilokų kilimą nuo piktžolių ir sulaikanti drėgmę.
„Šilokų kilimus jau įvertino ir privačių valdų savininkai – jais puikiai apklojami pavėsinių, stoginių automobiliams ar pagalbinių statinių stogai, o iš namo viršutinių aukštų galima grožėtis žaluma. Švedijoje kotedžų ir daugiabučių namų rajonuose šilokais apželdinami dauguma garažų, pavėsinių, juk vietos ten palyginti nedaug ir juodi plokšti stogai prie kiekvieno namo labai erzina akį. Švedijoje ir Danijoje matytų vaikų darželių ir pradinių mokyklų stogų apželdinimo šilokais pavyzdžiai įkvepia analogiškiems projektams ir Lietuvoje. Techninės galimybės ir klimato sąlygos yra tokios pačios. Tereikia kiek kitokio mentaliteto ir ekologiškumo suvokimo. Šilokai unikalūs dėl plačių panaudojimo galimybių, todėl jais galima dekoruoti terasas, kiemus, net balkonus, kur norisi žalios, nemindžiojamos ir nereiklios paklotės“, – prisimena užsienyje matytus vaizdus Dovilė.
Kad ir koks būtų mentalitetas, atsiradus galimybėms ir pamačius,kaip gražiai gali atrodyti tradiciškai visą sodybos vaizdą gadinančios vietos, pagunda atsiranda. Įvertinus, kad vos prieš kelis dešimtmečius nebuvo įpročio naudotis žoliapjovėmis, mulčio plėvelėmis ir kitomis sodininko gyvenimą gerokai palengvinančiomis priemonėmis, visai gali būti, kad šilokai atsikraustys ir ant lietuviškų stogų.